Prie verslo starto linijos: kokios asmeninių finansų valdymo tiesos (ne)veiks versle

Asmeninių ir verslo finansų valdymas turi bendrą vardiklį – siekiant juos valdyti sėkmingai, ir vienu, ir kitu atveju svarbus kruopštus biudžeto planavimas, jo sekimas, gebėjimas išsikelti ir siekti ilgalaikių tikslų. Vis dėlto, egzistuoja ir tam tikrų skirtumų. Ką svarbu žinoti ir kaip pasirūpinti verslo finansų sveikata, atsako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Finansų planavimas

Pasak J. Cvilikienės, viena esminių priežasčių, dėl kurių mums kartais pritrūksta asmeninių lėšų mėnesio pabaigoje net ir gaunant didesnį atlyginimą – prastas finansų planavimas. Laikydami biudžeto plano sudarymą nuobodžia rutina, neįvertindami gaunamų pajamų bei nesusidėliodami išlaidų į biudžeto eilutes, praleidžiame progą tvariai valdyti finansus ir pasiekti, kad mūsų išlaidos neviršytų pajamų.

„Tas pats pasakytina ir apie verslo finansus, kurie yra dar kompleksiškesni nei asmeniniai. Kol verslas labai mažas, finansų srautai nėra dideli, gali atrodyti, kad finansus galima planuoti tiesiog mintyse ir palikti savieigai. Vis dėlto, laikydamiesi tokio požiūrio galime gan greitai įvaryti savo verslą į finansinį akligatvį. Augant verslui, be finansų planavimo išsiversti tampa dar sudėtingiau, mat nuo to ima priklausyti ir verslo finansavimo galimybės, verslas tampa atskaitingas prieš vis didesnį ratą suinteresuotų šalių – tiekėjų, darbuotojų, partnerių“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Vaidmenų ir finansų atskyrimas

Verslo pradžioje, ypač, kai jis išauga iš asmeninio hobio ar kitokios individualios veiklos, verslo ir asmeniniai finansai neretai laikomi vienoje banko sąskaitoje. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad taip yra paprasčiau, atskira banko sąskaita verslui gali gerokai palengvinti daugybę finansinių procesų.

„Atskyrus verslo ir asmeninius finansus, galima lengviau susidaryti tikslų verslo pinigų srautų vaizdą. Turint atskirą verslo sąskaitos išrašą lengviau suprasti ir valdyti pajamų bei išlaidų balansą, prognozuoti būsimus pinigų srautus. Jau nekalbant apie tai, kad turint atskirą sąskaitą verslui tampa gerokai paprasčiau apskaičiuoti verslo mokamus mokesčius“, – teigia J. Cvilikienė.

Įmonėms, kurioms pagal juridinį statusą reikalingas įstatinis kapitalas, pirmiausia reikia atsidaryti kaupiamąją sąskaitą ir joje suformuluoti įstatinį kapitalą. Įregistravus juridinį asmenį, kaupiamoji sąskaita performinama į banko sąskaitą. Įmonėms, kurioms pagal juridinį statusą įstatinis kapitalas nereikalingas (pavyzdžiui, mažosioms bendrijoms), galima iškart atsidaryti įmonės banko sąskaitą.

Tačiau, pasak Finansų instituto vadovės, siekiant verslo efektyvumo, verta atskirti ne tik sąskaitas, bet ir savo vaidmenis. Pasitaiko atvejų, kada turint ribotus išteklius ir norint sutaupyti, naujų verslų vadovai imasi patys tvarkytis su mokesčių ir kitomis subtilybėmis. Vis dėlto, pasitelkiant buhalterį ar teisininką, kurie gali padėti tam tikrais klausimais, galima išvengti klaidų, kartais kainuojančių daugiau už atlygį profesionalams. Tiesa, svarbu žinoti, kad įsteigus uždarąją akcinę bendrovę ar akcinę bendrovę (taip pat viešąją įstaigą), buhalteris arba sutartis su buhalteriją tvarkančia įmone – privaloma. Tuo metu individualioms įmonėms ar mažosioms bendrijoms buhalteris nėra privalomas.

Finansinis rezervas

„Apie tai, kaip svarbu turėti santaupų asmeniniams finansiniams išbandymams, puikiai žinome. Tokios saugumo pagalvės turėtume nepamiršti sukurti ir savo verslui. Susidūrus su netikėtu išlaidų padidėjimu ar finansų srautų sumažėjimu, ji padės užtikrinti sklandų įmonės veikimą: galimybę išmokėti atlyginimus darbuotojams, sumokėti mokesčius bei apmokėti kitas verslo tęstinumui svarbias išlaidas“, – sako J. Cvilikienė.

Panašiai, kaip ir asmeninių finansų atveju, verslo finansinis rezervas turėtų siekti 3–6 mėnesių išlaidų dydžio sumą. Ją rekomenduojama sukaupti kas mėnesį atsidedant bent po 10 proc. mėnesio pelno.

Tokiam finansiniam rezervui patartina turėti atskirą sąskaitą – taip bus paprasčiau atskirti einamąsias lėšas nuo kaupiamos verslo saugumo pagalvės. 

Tikslingas skolinimasis ir investicijos

Kaip teigia J. Cvilikienė, norėdami pradėti ar auginti savo įmonę, verslininkai anksčiau ar vėliau susiduria su poreikiu skolintis. Nusprendus tai padaryti, pasak Finansų instituto vadovės, būtina turėti aiškų planą, kaip lėšos bus panaudotos bei grąžintos.

„Nors paskola verslo reikmėms paprastai yra gerokai didesnė, nei asmeninėms, čia taip pat galioja tie patys skolinimosi ir atsakingo finansų valdymo principai. Neturėdami aiškaus plano, kur nukreipsime skolintas lėšas, galime pasiduoti pagundai įsigyti tuo laikotarpiu nebūtinų dalykų verslui. Be to, neturėdami plano, kaip pinigus grąžinsime, galime susidurti su finansinių įsipareigojimų vykdymo vėlavimais“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Pasak jos, investuojant tiek skolintas, tiek nuosavas lėšas, reikėtų vengti nebūtinų, pridėtinės vertės nekuriančių pirkinių. Investuoti prasminga tik į tokius sprendimus, kurie įmonei sukurtų papildomų pajamų (pelno).

6 patarimai gerai verslo finansų sveikatai:

1. Išmokite „skaityti“ savo verslo finansinius rodiklius.
2. Planuokite įmonės finansus.
3. Sukaupkite finansinį rezervą.
4. Investuokite pelningai.
5. Stebėkite savo įmonės finansus ir naudokitės finansinėmis paslaugomis.
6. Išorinio finansavimo ieškokite kuo anksčiau, jei planuojate sparčią plėtrą.

Įsivertinkite savo įmonės finansinę sveikatą ir gaukite naudingų patarimų čia.