„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: trapi euforija tirštame rūke

Didžiųjų pasaulio ekonomikų atsparumas šiemet buvo didesnis nei tikėtasi, tačiau „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad neigiama importo muitų įtaka dar pasireikš, o augimas kitais metais bus lėtesnis. Tuo metu Lietuvos ekonomikos augimas 2026 metais bus sparčiausias regione, bet paremtas beveik vien tik vidaus paklausos didėjimu.   

Ekonomikoje – tirštas rūkas, finansų rinkose – klampi euforija

„Ir euro zonos, ir JAV ekonomikos augimas šiemet viršijo lūkesčius – kol kas nei didesni importo muitai, nei išliekantis aukštas neapibrėžtumas ženklesnio neigiamo pėdsako nepaliko. Vis tik velnias slypi detalėse – didžioji dalis JAV ekonomikos augimo yra labai siauro pobūdžio, susijusi su milžiniškomis kelių įmonių investicijomis į dirbtinio intelekto infrastruktūrą“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad JAV BVP augimas šiemet sieks apie 2 procentus, bet daugiau nei trečdalį jo lemia kelių įmonių investicijos į duomenų centrus. Prognozuojama, kad JAV centrinis bankas palūkanas dar mažins tris kartus, tačiau didesniam ekonomikos skatinimui koją gali pakišti vėl įsibėgėsianti infliacija. 

„Išlindus iš dirbtinio intelekto burbulo vaizdas ne toks įkvepiantis – JAV būsto rinka patiria nuosmukį, gyventojų paskolų portfelio kokybė prastėja, o neigiama importo muitų įtaka infliacijai ir vartojimui dar tik priešakyje. Prie dirbtinio intelekto revoliucijos prisiliečiančių įmonių akcijų kainos pakilusios į astronomines aukštumas, mažai ką bendro turinčias su jų sunkiai pamatuojama fundamentalia verte. Investuotojams nusivylus jų ilgalaikės vertės kūrimo bei pajamų generavimo galimybėmis, aštri korekcija nuvilnytų per visą akcijų rinką. Tai neigiamai paveiktų gyventojų bei verslo lūkesčius, atvėsintų investicijas ir vartojimą“, – perspektyvas atsargiai vertina N. Mačiulis. 

Nors euro zonoje šiemet stebimas ir pramonės, ir gyventojų vartojimo atsigavimas, tačiau spartesnis augimas prognozuojamas tik 2027 metais. 
„Šiemet daugelio ES pramonės įmonių eksportas į JAV nesumažėjo, tačiau matome persidėliojančius pasaulinės prekybos srautus. Kinijos eksportas į JAV pastaraisiais mėnesiais buvo ketvirtadaliu mažesnis nei prieš metus, tačiau į ES eksportuotų prekių srautas išaugo beveik šeštadaliu. Tad dėl aštrėjančios konkurencijos sunku tikėtis greito Europos pramonės atsigavimo ir suklestėjimo. Tiesa, planuojamos didesnės viešojo sektoriaus investicijos į gynybą ir infrastruktūrą, ypač Vokietijoje, bus svarbus ekonomiką stabilizuojantis veiksnys“, – teigia N. Mačiulis. 

„Swedbank“ prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) bazines palūkanų normas mažins dar kartą, 2026 metų kovą, iki 1,75 procento. 
„Euro zonoje infliacija išlieka artima 2 proc. tikslo ir, tikėtina, netrukus nukris žemiau šios kartelės. Tam įtakos turės ir mažėjančios importo kainos, ir stipresnis euras, ir šiek tiek pigesnė energija. Nors šiuo metu rinka nesitiki, kad ECB dar kartą mažins palūkanas, mažėjanti infliacija ir galimi pramonės kluptelėjimai sudarys tam prielaidas“, – prognozuoja Nerijus Mačiulis. 
 

Lietuvos ekonomika – įsibėgėja be vieno variklio

Dėl sustojusio pramonės augimo „Swedbank“ ekonomistai iki 2,5 proc. mažina šių metų Lietuvos BVP prognozę, bet nekeičia ateinančių metų prognozės – ekonomikos augimas sieks 3,2 proc. ir bus maždaug procentiniu punktu sparesnis nei Latvijos ir Estijos augimas. Vis tik ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad augimas gali būti nesubalansuotas – paremtas tik vidaus paklausa, o eksporto augimas dar labiau sulėtės arba visai sustos. 

„Kitais metais gyventojų vartojimą labiausiai skatins fundamentalūs veiksniai – vis dar sparčiai augantys atlyginimai ir pensijos, rekordinis užimtumas ir šiek tiek atslūgstanti infliacija. Tačiau bus ir vienkartinių veiksnių – dalis gyventojų daugiametes santaupas nukreips į trumpalaikių poreikių tenkinimą. Vis tik prognozuojame, kad didžioji dalis gyventojų nestabdys kaupimo senatvei, o didžioji dalis iš pensijų fondų atsiimtų lėšų bus skirtos ne vartojimui, o investicijoms. Bet kuriuo atveju kiti metai bus nacionalinis finansinio raštingumo egzaminas“, – prognozuoja N. Mačiulis. 

Ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis kitais metais didės 8 proc., o infliacija bus šiek tiek mažesnė nei prognozuota anksčiau – sumažės iki 3,3 procento. Tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad produktyvumo augimas ir toliau atsiliks nuo atlyginimų augimo, o bent kai kurioms įmonėms bus vis sunkiau konkuruoti eksporto rinkose. „Swedbank“ prognozuoja, kad 2026 metais prekių ir paslaugų eksportas augs 2 procentais, o gyventojų vartojimas išaugs beveik 6 procentais. 
„Didžioji dalis pastarosios ekonominės politikos priemonių buvo nukreiptos į derliaus nuėmimą – didėja mokesčiai ir perskirstymas per biudžetą, minimalus atlyginimo ir socialinių išmokų šuoliai, galimybės ilgalaikes santaupas nukreipti į trumpalaikių poreikių tenkinimą. Vis tik daug daugiau dėmesio reikėtų skirti ateities potencialui – kaip sustiprinti įmonių konkurencingumą, pritraukti daugiau talentų ir užsienio kapitalo. Nereikėtų ignoruoti ir fakto, kad ir nedarbo lygis Lietuvoje užstrigo virš 7 procentų ir išliks didesnis nei kaimyninėse šalyse“, – problemas ir iššūkius vardina N. Mačiulis.