Mentorystė – vis dažniau verslo pasaulyje vartojamas žodis, kurio reikšmė ne visada aiškiai suprantama. Mentoriai dalyvauja įvairiuose projektuose bei programose, tačiau ne visada verslininkams suteikia būtent tai, ko reikia konkrečiai įmonei. Šia veikla kelerius metus užsiimanti „Rait group“ generalinė direktorė Dovilė Končak sako, kad renkantis mentorių labai svarbu, jog jis turėtų reikiamos patirties, suprastų konkrečios įmonės poreikius ir mokėtų tinkamai patarti, ne tik garsinti savo vardą įrašais socialiniuose tinkluose.
Tiesa ta, kad mentorystė neretai klaidingai suprantama tiek ugdytinių, tiek pačių mentorių. Vis didėjanti įvairių mentorysčių gausa neretai mane verčia susimąstyti apie kokybę ir šių projektų tvarumą. Pastaruosius šešerius metus esu smulkiojo ir vidutinio verslo bei individualių žmonių, kurie siekia arba jau užima C lygio pozicijas, mentorė, daugiausia dėmesio pastaruoju metu skiriu moterų lyderystės temai. Mano svarbiausias ir esminis kriterijus – dirbti tik su tais, kurie sąmoningai ryžtasi šiam žingsniui. Visi kiti kriterijai labiau techniniai, todėl nekategorizuoju veiklų pagal sektorius, veiklos rūšis ir panašius aspektus. Asmeniškai mėgstu kuo labiau komplikuotus atvejus, nes tai sukuria gera spurtą tiek verslo atstovams, tiek ir man, kaip mentorei.
Esu santykio žmogus, todėl iš pradžių man svarbūs du esminiai dalykai – kokybiškas susipažinimas ir tikslus tos dienos įmonės portretas. Tam esu susikūrusi metodiką – detalų klausimyną ir reikalingų dokumentų sąrašą. Kai turiu šią informaciją, atidžiai išnagrinėju, parengiu skaičiavimus, apžvelgiu konkurencinę aplinką. Tik atlikusi savo namų darbus, tęsiu darbus su įmone. Esu įsitikinusi, kad mentorystės sėkmė – tai abipusis pasiruošimas. Man svarbu, kad tai nebūtų tik malonūs pašnekesiai prie puodelio kavos, bet detalios analizės, taktiniai žingsniai, strateginės kryptys. Neįsivaizduoju, kaip tai galėčiau atlikti be detalaus įsitraukimo. Vėliau, priklausomai nuo verslo, susidėliojame susitikimų planą ir klausimus, kuriuos turime išspręsti. Visada esu pasiekiama ir bent jau mentorystės laikotarpiu save galiu vadinti formaliai įmonėje neįdarbintu, bet nuolat ranka rankon dirbančiu kolega. Pastebiu, kad tai suteikia daug pasitikėjimo verslo savininkams ir vadovams. Jie žino, kad nėra blogų klausimų, gėdingų situacijų. Apie viską galime kalbėtis ir ieškoti sprendimų. Svarbiausia, jei matau, kad kurie nors klausimai nėra mano kompetencija, dažniausiai žinau, kas galėtų padėti, ir suvedu reikalingus žmones.
Man atrodo, reikėtų sau priminti, jog batsiuvys be batų – nelabai tinkamas variantas, kai įmonės renkasi mentorius verslo klausimams spręsti. Matydama, kiek dabar yra mentorysčių programų, labiau atkreipiu dėmesį ne į dalyvių profilius, o į mentorius. Deja, turiu pasakyti, kad mane dažnai nemaloniai stebina, kaip neatsakingai pasirenkami programų mentoriai. Jokiu būdu nekalbu apie visus. Manau, net ir nedidelė analizė, asmeninė atranka padėtų identifikuoti, kas tikrai yra mentorius iš pašaukimo, su patirtimi, o kas tik nori būti labiau matomas ir papildyti savo socialinių tinklų turinį. Mano patarimas yra vienas – susipažinkite su mentoriumi ir gerai išnagrinėkite jo patirtį. Jei santykis vystosi sklandžiai, o mentoriaus patirtis tokia, kokios tikimasi programos metu, veikiausiai bendradarbiavimas bus sklandus. Galiausiai, jei visgi bendradarbiavimas jūsų netenkina, būtinai apie tai kalbėkite, o jei reikia, tokią mentorystę nutraukite. Tai gal nėra labai populiarus požiūris, bet švaistyti laiką ir bandyti save įtikinti, kad jus tenkina rezultatas, nėra tikslo. Įmonės turi žiūrėti pragmatiškai į šį klausimą, būti aktyviai įsitraukusios pačios, nes tai – vienintelis būdas gauti gerą rezultatą.
Didelės korporacijos turi didesnį talentų sutelktumą, finansinius resursus ir žinias, kokių žmonių ir jų kompetencijų reikia sėkmingai vystyti verslą. Mažesnieji verslai dažnai gimsta iš didelės aistros ir noro kurti bei atliepti tikslinių auditorijų poreikius. Didelis entuziazmas ir aistra temai nebūtinai padeda tiksliai ir pragmatiškai organizuoti verslą. Dažnai įmonių klausiu, ar jos yra pelno siekiančios kompanijos. Klausimas kiek ironiškas, bet labai svarbus, nes net ir pati gražiausia idėja gali užgesti tarp nesuvaldytų pinigų srautų, pasirinkus neaiškią veiklos kryptį ir vykstant žmogiškųjų išteklių bei klaidų chaosui. Tokie verslai dažnai negali leisti sau papildomo komandos nario, o jei iki to laiko nėra turėję didesnės patirties su verslo ar bent jau savo srities biudžeto valdymu, šiems žmonėms sunku pasakyti, kur yra jų teisė reikalauti, pareiga padaryti ir galimybė sustoti. Aš, kaip mentorė, pirmiausia susitelkiu į pagrindų išgryninimą – biudžetą, prognozes, aiškią komunikaciją su buhalterija, neapleidžiant ir produktų temos – tikslinės auditorijos, efektyvumo, resursų valdymo. Kai turi stiprius pagrindus, judėti pirmyn nėra taip sunku.
Dažniausiai pastebiu, kad įmonės mėgsta dirbti „laisvuoju stiliumi“. Manęs nebestebina tai, kad neturi biudžeto arba metinius biudžetus parengia labai neaiškius, nebestebina nekonkretus darbas su ateities prognozėmis. Visgi, stipriai liūdina faktas, kaip verslui sunku komunikuoti su buhalterinėmis įmonėmis ir kiek mažai čia yra bendradarbiavimo. Mano patarimas – jei tik pradedate savo verslą ar imate jam vadovauti, investuokite dalį savo resursų į buhalterinius mokymus, skirtus jūsų atsakomybių žmonėms. Teisinės bazės, buhalterinio žodyno ir apskritai buhalterijos veikimo principo supratimas labai palengvina kasdienį gyvenimą. Kita mano dažnai pastebima problema yra susijusi su tikslinėmis produktų ir paslaugų grupėmis. Neretai kartu liūdina faktas, kad, paprašius apibrėžti savo tikslinę auditoriją, galiu išgirsti vos keletą žodžių apie ją. Taip neturėtų būti – kuo geriau pažįstate savo esamą ir potencialų klientą, tuo didesnį rinkos pranašumą turite. Nesivadovaukite tik savo nuojauta ir bendromis nuostatomis.
Mokymasis yra viena iš mano gyvenimo vertybių. Tikriausiai nebuvo tokio laikotarpio per visą mano, kaip sąmoningo žmogaus, gyvenimą, kad ko nors nesimokyčiau. Ką, kur ir kiek giliai mokausi, aš sprendžiu labai atsakingai, pasirenku ne daugiau nei dvi temas metams. Mentorystė man yra galimybė prisiliesti prie skirtingų verslų – nuo paslaugų iki gamybos, nuo lokalių regioninių įmonių iki globalių tarptautinių kompanijų. Iš jų visų yra ko išmokti, patikrinti savo praktines žinias, suprasti, ko dar turiu pasimokyti. Mano ryškiausia pamoka – visada užduoti klausimą, kokio augimo – horizontalaus ar vertikalaus – siekia įmonės savininkas, vadovas. Suprasti, ko nori žmogus, yra svarbu dėl to, kad neprimestum savo verslo matymo ir galimybių schemos. Aš nenoriu, kad įmonės galvotų, jog esu visažinė; siekiu savo įsitraukimu ir darbu suteikti pasitikėjimo, jog jie dirba su savo srities eksperte.
Besąlygiškai visada susitvarkome pagrindinius dalykus: biudžetus, prognozes, faktinę informaciją ir jos gavimo valdymą iš buhalterijos, įvedame esminius rodiklius, kuriuos būtina periodiškai stebėti. Vien tai padarius jau matome darbo rezultatą. Daugelyje verslų įvedame tyrimų temą ir apklausų būdu bei pasitelkę profesionalią duomenų analizę susipažįstame su tikslinėmis auditorijomis. Daug nuostabos būna, kai verslininkai sužino, ne tik kokios lyties ir amžiaus jų klientai, bet ir kuo šie domisi, gyvena kasdien, ką dar, be esamų produktų ir paslaugų, galėtų jiems pasiūlyti. Tikriausiai šis momentas mane džiugina labiausiai.
Dirbdami, pavyzdžiui, su MUR MUR, taip pat susitvarkėme bazinius dalykus, aptarėme pinigų srautų, kylančių klausimų ir iššūkių situacijas. Priėmėme sprendimą (ir jį įgyvendinome) uždaryti fizinius prekybos taškus, bet radome kompromisą tarp elektroninės komercijos ir galimybės pamatyti produktus gyvai. Išanalizavome tikslinę auditoriją ir galimas papildomas produktų linijas, įvedėme rodiklius, kuriuos būtina stebėti, kad būtų sėkmingai valdomos atsargos, aptarėme sandėlio ir elektroninės prekybos valdymą. Buvo labai įdomu ir malonu bendradarbiauti su šiuo verslu, nes mačiau, kiek daug pastangų verslo savininkė ir valdytoja deda ne tik į produktus, bet ir į socialinę žinutę, kuri gyvenime man taip pat yra labai svarbi.
Tai labai priklauso, nuo kokio taško pradedame. Dažnu atveju rezultatai pradeda ryškėti jau po pirmojo mėnesio. Man iš profesinės pusės matyti, kad drauge padarėme tokius žingsnius ir sprendimus, kurie rodo teigiamą rezultatą, yra labai svarbu. Atrodo, kartais aš labiau nei pačios įmonės „sergu“ už tai, kad įmonė būtų kuo didesnė, verslas tvaresnis. Kai dirbame, tai dirbame kaip viena komanda, ir nors trumpam, bet vis tiek ši įmonė tampa dalimi mano gyvenimo. Po mentorystės aš ir toliau stebiu, kaip sekasi įmonėms, palaikau ryšį, susitinku ir padedu. Dažnai ir daug kalbame, kaip svarbu skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, o aš nenoriu kalbėti, aš noriu prisidėti ir daryti taip, kad tie verslai būtų ilgaamžiai. Ir jei tik patys verslai to nori, visada pavyksta.
Pagal jų patirtį, atvirumą dalintis, gebėjimą ir norą įsitraukti į mentorystės programą. Grįžtu prie to, kad mentorystė nėra arbatos klubų susitikimai. Tai yra abipusis darbas, tad mentorius turi turėti noro ir galėti skirti šiai temai savo asmeninio laiko, nes dažnai reikia ne vieną valandą praleisti susipažįstant su pačiu verslu ir jo konkurencine aplinka.
Kuo verslo kūrėjams naudinga bendradarbiauti su mentoriais, prisijungti prie mokymų? Ar tokiuose projektuose, kaip „Verslo akademija“, gali dalyvauti bet kas norintis? Tai yra neįkainojama patirtis. Pirmiausia, visi „Verslo akademijos“ programos dalyviai – organizatoriai, mentoriai, verslai – yra susirinkę bendradarbiauti, mokytis ir dalintis. Čia nėra kvailų klausimų ar gėdingų situacijų. Sakyčiau, kad tai saugi ir palaikanti erdvė, kurioje verslas gali „pasimatuoti temperatūrą“, susitvarkyti pagrindinius dalykus ir spręsti konkrečius jam kylančius klausimus bei iššūkius. Be viso to, dalyviai stiprina asmeninius įgūdžius, kurie reikalingi norint sėkmingai valdyti verslą. Jei tik verslas yra įsitraukęs ir nori gauti kokybišką konsultaciją bei pagalbą, negaliu įsivaizduoti geresnės programos nei „Verslo akademijos“.