Žemės ūkio sektorius 2025: ūkininkai ir finansinės institucijos dėmesį skirs modernizacijai

2024-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, ūkininkų poreikis naujų projektų finansavimui buvo sumažėjęs. Pasak „Swedbank“ Verslo klientų departamento direktoriaus Pauliaus Atkočiūno, geresniais finansiniais rezultatais išsiskyrė pridėtinę vertę kūrę ir savo pajamų šaltinius diversifikavę ūkiai.

„Tarp mažiausiai investavusių į verslo plėtrą bei modernizavimą išskirti būtų galima augalininkystės sektorių, kuriame tikėtis gerų finansinių rezultatų buvo ypatingai sunku dėl vis dar vyraujančių žemų grūdų kainų. Tuo metu dėl pakankamai aukštų žaliavinio pieno supirkimo kainų, pieno ūkiai modernizuojant savo ūkius buvo pastebimai aktyvesni. Jų aktyvumas buvo pagrindinis veiksnys, neleidęs finansavimo apimtims dar labiau susitraukti“, – komentuoja P. Atkočiūnas.

Derlius nenuvylė, tačiau iššūkių išliko

Žemės ūkio technikos pardavimo ir aptarnavimo bendrovės „Baltic Agro Machinery“ pardavimų vadovas Airidas Zapolskis sako, kad praėję metai ūkininkams buvo sudėtingi, tačiau optimistiškesni.

„Po 2023 metų ypač aukštų trąšų kainų bei dėl mažos grūdų supirkimo kainos, didžioji dalis Lietuvos ūkių 2024-aisiais vis dar susidūrė su dideliais finansiniais iššūkiais ir skolomis. Tačiau derlius nebuvo prastas, o tam tikruose regionuose jis buvo netgi ir labai geras. Vis dėlto, norėdami subalansuoti finansinius rodiklius, ūkininkai naujos technikos bei įrangos pirkimus atidėjo“, – pastebi A. Zapolskis.

Pasak jo, dėl to stipriai – net 50 proc. – sumažėjo naujų kombainų pardavimai, traktorių pardavimai krito 20 proc. Įtakos pardavimų sumažėjimui, A. Zapolskio teigimu, turėjo ir didelės bankų palūkanos bei aukštos bazinės palūkanos (Euribor). Tačiau kuomet metams įpusėjus palūkanų normos ėmė mažėti, žemės ūkio technikos pardavimai ėmė demonstruoti atsigavimą.

Ir nors naujos technikos įsigijimus dalis ūkininkų atidėjo geresniems laikams, būdų efektyvinti ūkinę veiklą jie ieškojo.

„Parėjusiais metais daugėjo užklausų dėl ūkio valdymo ir žemės ūkio technikos stebėjimo programų. Mūsų siūloma „Claas connect“ sistema, kurioje ūkininkai gali stebėti ne tik turimos technikos rodiklius, bet ir pasėlių kokybę, sulaukė daug dėmesio. Siūlomos sistemos maksimalią naudą padeda išgauti našiau, tiksliau ir su mažesniais finansiniais ištekliais“, – komentuoja A. Zapolskis.

Tikisi ryškesnio atsigavimo

Pasak P. Atkočiūno, trąšų ir  grūdinių kultūrų kainų srityje šįmet tikimasi stabilumo, o tai turėtų prisidėti prie aiškiau prognozuojamų ūkių finansinių srautų bei didesnių galimybių investuoti į ūkių modernizavimą ir diversifikavimą. Dėmesį tolimesniam ūkių modernizavimo projektų finansavimui planuoja skirti ir „Swedbank“.

„Žvelgiant į praėjusių metų patirtį ir ateinančius metus, ūkių efektyvumas bei sugebėjimas prisitaikyti prie kintančių ūkininkavimo sąlygų bus esminis veiksnys, nulemsiantis ūkių pelningumą bei gyvybingumą. Todėl „Swedbank“ ypač palankiai žiūri į projektus, kuriančius papildomą ūkio vertę ar didinančius ūkio efektyvumą“, – sako P. Atkočiūnas.

Savo ruožtu „Baltic Agro Machinery“ pardavimų vadovo teigimu, šiais, kaip ir praėjusiais metais, žemės ūkio sektoriaus dėmesys kryps į ūkių optimizavimą, rodiklių gerinimą, išlaidų mažinimą ir našumo didinimą.

„Visa tai pasiekti padės naujosios ūkio bei technikos stebėjimo sistemos. Dar vienu sprendimu siekiant optimizacijos galėtų tapti dviejų vidutinių technikos vienetų pakeitimas į vieną didesnį bei našesnį vienetą, kuris ūkiams leis sutaupyti laiko ir finansų, o darbus padės atlikti kokybiškiau“, – pažymi A. Zapolskis.

Tuo metu žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės, pasak „Baltic Agro Machinery“ atstovo, bus linkusios dėti pastangas optimizuoti likusius technikos sandėlius.

„Pilnai susigrąžinti tokių pardavimo kiekių, kokie buvo pasiekti 2022 metais, kol kas nesitikima, tačiau šiuo metu Europos Sąjungos teikiama parama ūkininkams padeda rinkai atsigauti, pastebimas ir pačių ūkininkų aktyvumas, noras atsinaujinti“, – kalba A. Zapolskis.