Jaunimo šventinės dilemos: tarp noro švęsti ir galimybių susimokėti

 Daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) jaunų suaugusiųjų susibūrimuose su draugais ar artimaisiais dažnai išleidžia daugiau pinigų, nei tuo metu galėtų sau leisti. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi 18–29 m. gyventojų apklausa. Apklausoje respondentai pripažįsta – leisti pinigus nebūtinoms išlaidoms juos skatina ir noras pasigerinti nuotaiką, ir aplinkos įtaka. Ką daryti, kad artėjantys Naujieji netaptų nepamatuotų išlaidų maratonu, kurio finišas – finansiniu nerimu pažymėtas sausis?

„Dažnai jauniems žmonėms, dar tik pradedantiems savarankiškai tvarkyti savo finansus, šventės tampa ne tik džiaugsmo šaltiniu, bet ir finansinio pasirinkimo klausimu – kaip suderinti norą dalyvauti susibūrimuose ir asmeninio biudžeto galimybes. Kai per trumpą laiką išleidžiama daugiau pinigų nei leidžia biudžeto galimybės, arba jie leidžiami mėginant atitikti socialiniuose tinkluose matomą gyvenimo būdą“, – apklausos duomenis komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.

Beveik pusė (48 proc.) respondentų paklausti, ar susitikimuose ir pasibuvimuose jiems tenka išleisti daugiau pinigų, nei jie tuo metu gali sau leisti, sako, kad taip nutinka tik kartais. Ketvirtadaliui (26 proc.) tokia situacija susiklosto dažnai. Tokia pat dalis teigia su tokiomis problemomis nesusiduriantys.

Tačiau kol vieni švenčia, kitiems vakarėlius gali tekti praleisti. Daugiau nei 60 proc. pažymi, kad jiems yra tekę dėl finansų trūkumo praleisti pasibuvimus su draugais, iš kurių 31 proc. nurodo, kad taip jiems yra nutikę ne kartą. Dar 38 proc. jaunų žmonių nurodo, kad tokios dilemos jiems spręsti neteko.

„Poreikis dėl finansinių priežasčių praleisti susibūrimus išties gali kelti nemalonių jausmų – nuo baimės kažką praleisti (FOMO) iki nusivylimo savo finansine situacija. Tačiau svarbu atskirti dvi skirtingas situacijas: viena yra tada, kai finansai nuolat neleidžia dalyvauti socialiniame gyvenime, o kita – kai sąmoningai pasirenkame kartais pasakyti „ne“ pramogoms. Pastaruoju atveju tai nėra problema – tai atsakingo finansų valdymo ženklas“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.

Skatina aplinka ir socialiniai tinklai

Noras pasigerinti nuotaiką ar sumažinti įtampą (42 proc.), pasidžiaugti pasiekimu (29 proc.) bei draugų bei artimųjų įtaką (17 proc.) – tokias priežastis jauni suaugusieji bene dažniausiai įvardija paklausti, kas juos skatina leisti pinigus nebūtiniems poreikiams.

Dar daugiau – respondentai pripažįsta, kad jų finansiniams pasirinkimams bei savijautai įtakos turi ir socialiniai tinklai. Vienas iš penkių sako, kad jaučia spaudimą atitikti socialiniuose tinkluose matomą gyvenimo būdą, vienas iš dešimties atskleidžia įsigijęs socialiniuose tinkluose matomų daiktų, nors tai viršijo finansines galimybes.

„Dažniausiai turintys atitikti socialiniuose tinkluose matomą gyvenimo būdą jaučiasi 24–26 metų asmenys (23 proc.). Tai sutampa su vienu socialiai aktyviausių gyvenimo laikotarpių, kuomet jauni suaugusieji formuoja savo socialinį bei asmeninį identitetą, lygiagrečiai turėdami daug finansinių tikslų, nors jų karjera ir pajamos dar tik įgauna stabilumą. Šiuo laikotarpiu socialinių tinklų bei aplinkos įtaka gali paskatinti priimti ne pačius finansiškai racionaliausius ir tvariausius sprendimus“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.

Pramogoms ir šventėms – atskiras biudžetas

„Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė sako, kad, turint ribotas pajamas, idealiu atveju šventėms reikėtų ruoštis iš anksto. Vis dėlto, klaidinga būtų manyti, kad nebeturime galimybių pasirūpinti geresne savo finansine sveikata per šventes ir po jų tam iš anksto netaupius.

„Jaunimas neretai vadovaujasi principu, kviečiančiu gyventi šia diena, o rytojaus problemas palikti... rytojui.  Bet viena didesnių klaidų, kurią galime padaryti, iš anksto šventėms netaupę, tai nusiteikti, jog vis tiek nieko nebepakeisime. Universaliausias ir kiekvienam prieinamas patarimas, leidžiantis daryti poveikį situacijai čia ir dabar –realistiškai įvertinti balansą tarp lūkesčių ir galimybių, įsivardyti, kiek pinigų galime skirti šventėms bei ką su ta suma galėtume nuveikti“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Pasak jos, tai nereiškia, kad susitikimų ar dovanų būtina atisakyti – išspręsti situaciją gali padėti kūrybiškumas, atviri pokalbiai ir tinkamas nusiteikimas.

„Verta su artimaisiais ir draugais atvirai pasikalbėti bei aptarti galimas švenčių alternatyvas, kurios labiau atitiktų visų finansines galimybes. Bendru sutarimu tikrai galima susiplanuoti šventę taip, kad ji neperkrautų biudžeto. Dažnai smagiausia tampa tai, kas paprasta: filmai ar serialai, naminis maistas ir gera kompanija. Toks vakaras neretai aplenkia net ir populiariausius šventinius renginius, bilietai į kuriuos per Naujuosius būna ypač brangūs“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2025 m. rugsėjo 29 – spalio 14 d. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1013 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18–29 metų šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją.