Kalėdos 2025: dažnas sieks neviršyti praėjusių metų biudžeto, pavyks – retam

Penktadalis gyventojų šįmet didžiųjų metų švenčių dovanoms bei vaišėms planuoja išleisti didesnes sumas nei pernai. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Likusieji tikisi sumažinti arba išlaikyti nepakitusius šventinius biudžetus, tačiau tyrimo duomenys indikuoja, kad tai pavyks ne visiems.

„Jau 10 metų „Swedbank“ atliekama kalėdinė gyventojų apklausa rodo – mūsų šventiniai biudžetai kasmet auga, net jei patys įvardijame, kad išleisime tiek pat ar netgi mažiau. Šiemet išleisiantys tiek pat ar mažiau nei pernai nurodo keturi penktadaliai gyventojų. Vis dėlto, atskleisdami savo planuojamus dovanų bei vaišių biudžetus, respondentai netrunka patys tai paneigti“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kaip pastebi J. Cvilikienė, jei prieš metus planavusių sutilpti į iki 60 eurų siekiantį kalėdinių dovanų biudžetą buvo 18 proc., šiais metais tokių beliko 11 proc. Likusieji planuoja didesnes sumas, pastebimai – 6 proc. punktais – padaugėjo 200 eurų ir daugiau dovanoms planuojančių išleisti gyventojų. Jų dalis sudaro 27 proc. Prieš dešimtmetį didesnius nei 200 eurų dovanų biudžetus įvardydavo vos 4 proc. gyventojų.

Augimo kryptimi nuolat juda ne tik dovanų, bet ir šventinio stalo išlaidos. Sutilpti į 50 eurų sumą vaišėms šįmet tikisi 13 proc. respondentų – 7 proc. punktais mažiau nei 2023 m. Dažniausiai (40 proc.), kaip rodo šių metų apklausa, gyventojai įvardija šventiniam stalui išleisiantys 51–150 eurų.

Kiek pamatuotas mūsų šventinis finansinis optimizmas?

Kaip rodo tyrimas, šįmet šventėms planuojantys išleisti didesnes sumas nurodo 21 proc. respondentų. 39 proc. jų didesnes išlaidas planuoja dėl augančių kainų. Tačiau pozityvios augsiančių išlaidų priežastys ima viršų – 50 proc. apklaustųjų teigia daugiau išleisiantys dėl to, kad nenori taupyti šventinės nuotaikos sąskaita arba todėl, kad pagerėjo jų finansinė padėtis. Daugiau nei pusė (51 proc.) planuojančių augsiančias išlaidas sako, kad jos bus didesnės 10–20 proc.

„Tai, kad dėl noro save palepinti ar dėl geresnės finansinės padėties išlaidų augimą planuojančių gyventojų dalis sudaro didesnę dalį nei tų, kurių biudžeto korekcijas lemia infliacija – pozityvi tendencija. Tačiau norą per šventes savęs neriboti vertinčiau su „žiupsneliu druskos“. Lygiagrečiai stebime ir tai, kad gyventojai nėra linkę iš anksto finansiškai ruoštis šventėms, dažnas, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, neturi finansinio rezervo. Todėl čia svarbu stabtelti ir savęs paklausti, ar dėl noro apdovanoti save ir kitus neaukojame savo finansinės sveikatos“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Apklausos duomenimis, 48 proc. gyventojų šventėms iš anksto netaupė. Ir nors tai – 6 proc. punktais mažesnis skaičius nei pernai, pasirūpinti šventėmis bei pošventiniu laikotarpiu su mažiau finansinio streso didžioji gyventojų dalis nėra linkusi.

Ką dovanosime artimiesiems?

Apklausa rodo, kas šįmet po egle dažniausiai rasime kosmetikos ar kvepalų (37 proc.), pinigų ar parduotuvės dovanų čekį (26 proc.), drabužį ar papuošalą (24 proc.), knygą (22 proc.) bei bilietus į renginį (18 proc.).

„Kaip atskleidžia apklausa, vidutinė dovanos suma, kurią planuojame skirti artimiesiems, šįmet dažniausiai sieks 20–40 eurų. Tačiau vaikus planuojame apdovanoti kur kas dosniau: priklausomai nuo vaiko amžiaus, išleisime vidutiniškai 42–67 eurus. Tačiau dosnumas čia nesibaigs – penktadalis gyventojų planuoja apdovanoti ir kolegas, o jų dovanai skirti vidutinę beveik 20 eurų siekiančią sumą“, – pažymi J. Cvilikienė.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, šventinio sezono šurmulys mus verčia įsisukti į kartais pakankamai gerai nepamatuotą pirkimo ir dovanojimo ratą, pamirštant šių švenčių prasmę – buvimą drauge. Todėl svarbu stengtis laikytis iš anksto nustatyto bei galimybių neviršijančio švenčių biudžeto.

Kita sritis, kur racionalumas tikrai pagelbės, yra susijusi su šiuo laikotarpiu suaktyvėjančiais sukčiais. Kurdami netikras parduotuves ar skelbimus, klastodami siuntų tarnybų žinutes, dalydamiesi netikrais pagalbos prašymais, jie siekia išnaudoti mūsų norą pirkti ir dalytis gerumu.

„Šiuo laikotarpiu turėtume itin atsargiai apsipirkinėti internetu, atidžiai vertinti žinutes su nuorodomis, kurias siunčia siuntų tarnybos. Taip pat – vengti impulsyvių pirkinių, kai kaina per gera, kad būtų tikra. Galiausiai, nepamiršti auksinės taisyklės niekam nesuteikti savo asmeninių finansinių duomenų. Juk nenorėtume, kad mūsų sąskaita po egle daugiau dovanų Kalėdų rytą rastų ir sukčiai“, – sako J. Cvilikienė.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2025 m. lapkričio 17–26 d. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1017 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18 – 75 metų šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.