Naujausia „Swedbank“ ekonomikos apžvalga: trapus atsparumas

Brangesnė energija, padidėjusi infliacija, sutrikusios tiekimo grandinės ir aukštesnės palūkanų normos kol kas neturėjo jokios neigiamos įtakos daugelio pasaulio šalių ekonomikoms. JAV augimas išliko stabilus, daugelio ES šalių – paspartėjo, o Lietuvos dar labiau įsibėgėjo. Vis tik „Swedbank“ ekonomistų vertinimu šis atsparumas nėra imunitetas, o augimą galinčių stabdyti priežasčių matoma vis daugiau.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad JAV ekonomikos augimas išliks stabilus ir kitais metais sieks apie 2 proc., o euro zonos ekonomikos augimas šiek tiek paspartės ir sieks 1,3 procento.

„JAV ekonomikos augimą vis dar palaiko milžiniškos investicijos į duomenų centrus, kol kas neišsikvėpė ir vartojimo augimas. Nepaisant karščio bangų, gaisrų ir brangesnio kuro nesušlubavo ir ES ekonomika, matomas ir šioks toks pramonės atsigavimas“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Europos centrinis bankas (ECB), valdydamas infliacijos lūkesčius, bazines palūkanų normas rugsėjį didins dar kartą, iki 2,5 procento. Vis tik ekonomistai įvardina ne vieną riziką, kuri galėtų apniaukti vis dar šviesias ekonomines tendencijas.

„Nors naftos ir kuro kainos nukrito į toleruotiną lygį, energijos krizė dar nėra praeityje. Nepaisant visų JAV administracijos pastangų pasiekti paliaubas, laivyba Hormūzo sąsiauryje išlieka smarkiai apribota ir pavojinga, o naftos kainas iki šiol mažino sparčiai senkantys strateginiai rezervai. Kol kas tvarios paliaubos ir status quo atstatymas išlieka mažai tikėtini, o rudenį galime vėl pamatyti didesnius energijos kainų šuolius. Įsibėgėjanti infliacija dar labiau didintų palūkanų normas ir galėtų išsklaidyti euforiją akcijų rinkose bei gyventojų galimybes ir norą didinti vartojimą“, – rizikas vardina Nerijus Mačiulis.

Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinę prekybą gali slopinti ne tik dėl tiekimo grandinių sutrikimai, bet ir didesni muitai bei kiti prekybos barjerai.

„JAV administracijos entuziazmas apmokestinti importą neblėsta, tačiau Europai dar svarbiau gali būti vis didėjanti Kinijos konkurencija pažangių technologijų pramonėje – nuo elektromobilių ir baterijų iki medicininės įrangos ir lustų. ES turi nelengvą pasirinkimą – pasyviai stebėti kaip pramonės įmonės pralaimi nevisai sąžiningą konkurencinę kovą arba įvesti importo muitus ir kvotas bei veltis į prekybinį konfliktą su Kinija“, - mano N. Mačiulis.

Lietuvos išskirtinumą lemia ne vien vartojimo šuolis

Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas išlieka vienas sparčiausių ES. „Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP didės 3 proc., tačiau jau kitais metais dėl blėstančio vartojimo ekonomikos augimas sulėtės iki 2,3 procento.

„Lietuviai jau išleido daugiau nei milijardą eurų, atsiimtų iš antros pakopos pensijų fondų. Daugiausiai santaupų buvo išleista ilgalaikio vartojimo prekėms – automobiliams, statybinėms medžiagoms, baldams, elektronikai. Tačiau pastaraisiais mėnesiais labai išaugo išlaidos ne pirmo būtino prekėms – kelionėms, laisvalaikiui, viešbučiams. Dėl to mažmeninės prekybos augimas antrąjį ketvirtį buvo sparčiausias ES, bet tai – vienkartinis šuolis, kurio pakartoti greitai nepavyks“, – vartojimo veiksnius vardina N. Mačiulis.

Vis tik ekonomistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos ekonomika stovi ne tik ant vartojimo kojų – pramonės augimas taip pat buvo sparčiausias ES, neišblėso ir paslaugų eksporto augimas.

„Šiemet Lietuvos lyderystė matoma ir ne džiugiuose frontuose – infliacija artimiausiu metu viršys 6 procentus. Kitais metais ji sumažės dėl lėčiau keliamo minimalus atlyginimo bei tikėtinos energijos kainų stabilizacijos, tačiau nemaloniai gali nustebinti šiemet nebrangusios maisto prekės“, – prognozuoja N. Mačiulis.

„Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje šiemet didės 8,6 proc., o kitais metais augimas sulėtės iki 7 procentų. Be to, ekonomistai mano, kad grynoji imigracija ateinančiais metais mažės, o užimtumas jau pasiekė piką.

„Pastarąjį dešimtmetį prie spartaus valdžios sektoriaus mokestinių pajamų augimo labai prisidėjo ir užimtumo, ir dviženklis atlyginimų augimas. Abu šie šaltiniai blėsta, atitinkamai turės koreguotis ir valdžios sektoriaus apetitas didinti išlaidas. Didesni mokesčiai mažintų Lietuvos konkurencingumą ir galimybes pritraukti investicijas bei talentus, todėl vienintelis tvarus kelias bus ieškoti kur ir kaip optimizuoti viešojo sektoriaus išlaidas, didinti jo efektyvumą. Naujų technologijų dėka erdvės tam yra labai daug“, – mano N. Mačiulis.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją