Dirbtinis intelektas į mūsų kasdienybę įžengė sparčiai bei užtikrintai. Daugeliui technologijų reikia laiko pritraukti savo vartotojus, tuo metu „ChatGPT“ pakako 5 dienų ir įrankis jau turėjo 1 mln. vartotojų. „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos gyventojų naudojasi DI bent kartais, o daugiau nei ketvirtadalis jį pasitelkia konsultacijoms finansiniams klausimais.
Daugybė DI naudojančių žmonių bei DI temomis pranešimus skaitančių lektorių ir instruktorių rekomenduotų naudoti šią technologiją tam, kad palengvintume pasikartojančias ar technines užduotis, taip laimėdami laiko toms užduotims, kurioms neišvengiamai reikalingas žmogiškasis intelektas. Panašu, kad daugelis stengiamės tai daryti. Tiesa, tik patys sau galime atsakyti, ar tikrai įvertiname visas rizikas ir ar nepatikime DI tų užduočių, kurias verčiau turėtume pasilikti sau.
„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 54 proc. šalies gyventojų DI jau naudoja – 15 proc. sako tai darantys dažnai, 39 kartais. Dar 16 proc. gyventojų sako planuojantys pradėti tai daryti artimiausioje ateityje.
Ir nors 31 proc. išlieka skeptiškas bei sako neplanuojantis to daryti, beveik neabejotina, kad daliai jų tai – tik laiko klausimas.
Nors, kaip rodo tyrimas, buitiniai namų ūkio klausimai (64 proc.) pirmauja tarp šalies gyventojų užklausų DI, klausimų apie finansus gyventojai taip pat neretai turi (26 proc.).
Kaip rodo apklausa, dažniausiai su DI konsultuojamasi kasdienių finansų klausimais, taip pat – dėl investavimo, skolinimosi, saugumo nuo sukčiavimo bei vaikų finansinio auklėjimo.
Viena vertus, tai rodo, kad atsiranda žmonių grupė, kuri ieško papildomos su finansais susijusios informacijos ar nori pasitikrinti savo žinias prieš priimdama sprendimus. Kita vertus, iškyla rizika, kad neįvertinę, jog DI mums duoda patarimus, nežinodamas viso konteksto – mūsų finansinės situacijos, žinių lygio ir įpročių – galime pasinaudoti mums iš tiesių ne itin palankiais patarimais.
DI bendrovės Pearl.com užsakymu šių metų rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad 19 proc. amerikiečių yra patyrę didesnius nei 100 JAV dolerių nuostolius, pasinaudoję DI pokalbių roboto sugeneruotu finansiniu patarimu. Šis, nuostolius patyrusių naudotojų, skaičius dar didesnis tarp jaunosios Z kartos atstovų – 27 proc. jaunųjų respondentų.
Norint, kad DI taptų pagalbininku, o ne rizikos šaltiniu, svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių, kurių pirmoji – nesidalinti su juo jautriais asmeniniais ar sąskaitų duomenimis. Saugumo sumetimais vieninteliai žmonės, kurie žino jautrią mūsų finansinę informaciją, turime būti mes patys. Tokios informacijos perdavimas kitiems žmonėms ar robotams jau kelia papildomų saugumo rizikų.
Antra – itin svarbu tikslintis informaciją. DI gali pateikti apibendrintą atsakymą, bet prieš priimant sprendimus, būtina pasitikrinti patikimuose šaltiniuose.
Taip pat labai svarbu naudoti DI mokymuisi, o ne sprendimų priėmimui. Pavyzdžiui, pasitikslinti, kas yra infliacija ar obligacijos, – puiku. Bet nuspręsti, kur investuoti santaupas, remiantis vien DI, – jau rizikinga.
Galiausiai, būtina rinktis patikimas platformas. Šiandieną galima rasti pačių įvairiausių įrankių, tačiau toli gražu ne visi užtikrina duomenų apsaugą.
Būtų naivu tikėtis, kad, augant technologijų sklaidai, DI nebus vis dažniau integruotas į finansų valdymo programas, bankų programėles ar biudžeto planavimo įrankius. Tačiau žmogiškas sprendimo faktorius turi išlikti nepakeičiamas. Kuo daugiau mūsų užduočių atlieka ir iš jų mokosi DI, tuo jis tampa stipresnis, tuo metu vis mažiau įdarbinamas žmogiškasis intelektas gali tapti mažiau kritiškas.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2025 m. rugsėjo 17 – 30 d. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1017 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18 – 75 metų šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.