Dauguma gyventojų šiandien norėtų iki 1,5 tūkst. eurų siekiančios pensijos

Šalies gyventojų norus ir poreikius senatvėje galėtų patenkinti apie 1,2–1,5 tūkst. eurų siekianti pensija, rodo naujausia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Palyginus su situacija prieš metus, šiuo metu gyventojai norėtų gauti apie 17 proc. didesnę pensiją. Dabar vidutinė pensija šalyje turint būtinąjį stažą sudaro apie 720 eurų, per pastaruosius metus ji išaugo maždaug dešimtadaliu.

„Nors vidutinė pensija šalyje pastaruosius penkerius metus yra santykinai sparčiai didinama, ji neatlieptų daugelio šiuo metu dirbančių gyventojų lūkesčių. Kaip rodo apklausos duomenys, dabartinė vidutinė pensija tenkintų tik maždaug 14 proc. dirbančiųjų lūkesčius. Jei dabartinės pensijos būtų trečdaliu didesnės ir sudarytų apie 80 proc. vidutinio atlyginimo šalyje, jos galėtų atitikti bent 4 iš 5 šalies gyventojų lūkesčius“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Kaip pastebi T. Gudaitis, norint užsitikrinti patogų gyvenimą sulaukus senatvės, gyventojai turėtų gauti 70–80 proc. ankstesnių pajamų sudarančią pensiją. Tokio dydžio pakeitimo normos siekiant finansiškai užtikrintos senatvės rekomenduoja siekti tokios tarptautinės institucijos kaip Pasaulio bankas ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Orios pensijos kartelė pakilo pusantro karto

Kaip rodo apklausos duomenys, pensija iki 700 eurų per mėnesį šiuo metu tenkintų vos 3 proc. dirbančių šalies gyventojų, 701–900 eurų pensija tenkintų 11 proc., o 901–1 200 eurų pensija – 25 proc. dirbančiųjų.

Didžiausia dalis dirbančiųjų (37 proc.) norėtų gauti 1 201–1 500 eurų siekiančią pensiją, o dar 20 proc. pageidautų didesnės kaip 1 500 eurų pensijos.

Pasak T. Gudaičio, lūkestis dėl orios pensijos yra tiesiogiai susijęs su atlyginimų augimu ir didėjančia pragyvenimo kaina: „jei prieš šešis metus, kai pradėjome matuoti gyventojų lūkesčius dėl orios pensijos, didžioji dauguma dirbančiųjų būtų pasitenkinę iki 1 tūkst. eurų siekiančia pensija, tai šįmet daugelį tenkinančios orios pensijos kartelė yra pakilusi iki 1,5 tūkst. eurų.“

Jaunų specialistų lūkesčiai – didžiausi

Apklausos duomenys rodo, kad 1,5 tūkst. eurų viršijančios pensijos pageidauja 26–35 m. amžiaus, didžiausių pajamų, taip pat didmiesčiuose gyvenantys respondentai. Anot T. Gudaičio, tokius ambicingus lūkesčius paversti realybe galima pasirinkus papildomą kaupimą pensijai.

„Skiriant lėšų papildomam pasiruošimui ir nuosekliai pervedant įmokas į II pensijų pakopos fondą per kelis dešimtmečius galima sukaupti reikšmingą sumą. Ši suma ateityje gali tapti 10–15 proc. priedu prie senatvės pensijos. Norint pasiekti rekomenduojamą 70–80 proc. pajamų normą, reikėtų apsvarstyti ir kaupimo su darbdaviu III pakopoje ar papildomo investavimo galimybes“, – sako T. Gudaitis.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad vidutinė pajamų pakeitimo norma Lietuvoje 2060 m. sudarys apie 29 proc. tiems gyventojams, kurie prieš išeidami į pensiją gavo vidutinį atlyginimą.

Mažą pajamų pakeitimo normą Lietuvoje didžiąja dalimi gali lemti nepalankios demografinės tendencijos – mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir didėjantis pensinio amžiaus žmonių skaičius.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2025 m. gegužės mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 900 gyventojų nuo 18 iki 64 metų. „Swedbank“ užsakymu atliekamos apklausos metu gyventojai buvo prašomi įvardinti pensijos dydį, kuris patenkintų jų poreikius ir norus senatvėje šių dienų pinigų verte.