Kodėl jauni žmonės Lietuvoje – laimingiausi pasaulyje?

Kodėl jauni žmonės Lietuvoje – laimingiausi pasaulyje?
Greta Ilekytė , „Swedbank“ ekonomistė
2024-03-27

 

Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų (JT) paskelbta „Pasaulio laimės ataskaita“, kaip ir kiekvienais metais, indikuoja apie pasaulio, o tuo pačiu ir Lietuvos, progresą laimės link. Bendroje ataskaitoje Lietuva pakilo vienu laipteliu aukštyn į rekordiškai aukštą - 19-ąją vietą. Palyginimui, prieš dešimt metų, buvome 71-oje vietoje. 

Aplenkėme ne tik kitas Baltijos kaimynes, bet ir tokias šalis kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė ar net Jungtinės Amerikos Valstijos. Jungtinių Tautų ataskaitoje Lietuva įvardijama kaip šalis, padariusi vieną didžiausių progresų laimės link. Visgi, vienas siurprizas šiemet buvo – JT ataskaitoje atsiradęs laimės indeksas tarp skirtingų amžiaus grupių.

Lietuvos jaunimas – laimingiausi pasaulyje

Šiemet, kitaip nei anksčiau, JT skelbiamoje ataskaitoje galima matyti ne tik bendrą laimės indeksą šalyje, bet ir jo reikšmes tarp skirtingų amžiaus grupių – jaunimo (gyventojų iki 30 metų), vyresnio amžiaus (tų, kuriems jau virš 60 metų) ir galiausiai, tų gyventojų, kurie patenka tarp dviejų šių grupių. 

Šalys ir amžiaus grupės yra reitinguojamos pagal pačių gyventojų gyvenimo vertinimus, atsižvelgiant į šešis komponentus – ekonomiką, socialinę paramą ir sanglaudą, sveiko gyvenimo metus, pasirinkimo laisvę, dosnumą ir korupcijos lygį. 
Nors visose amžiaus grupėse yra pastebimas progresas laimės link, viena grupė išsiskyrė ne tik šalies viduje, bet ir visame pasaulyje. Tai jauni Lietuvos gyventojai. Pagal jų pateiktus laimės vertinimus, jie yra laimingiausi visame pasaulyje. Palyginimui, vyresnio amžiaus gyventojai pagal laimės lygį ataskaitoje užima tik 44-ą vietą. Tai rodo, kad progresą laimės link šalyje labiausiai lėmė augusi jaunimo laimė. 

Iš kur ta jaunimo laimė?

Kyla natūralus klausimas, kaip taip gali būti, kad jauni gyventojai Lietuvoje jaučiasi tokie laimingi? Tiesa, apskritai yra pastebima tendencija, kad jauni žmonės yra linkę būti kiek laimingesni nei vyresni. Visgi, tai tikrai nėra taisyklė. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse vyresnio amžiaus asmenys nurodo esantys laimingesni nei jaunimas. Išvystyta socialinė apsauga, orų gyvenimą užtikrinančios pensijos ir turimos santaupos dažnai reiškia mažesnius rūpesčius ir didesnes galimybes nei dar tik savo karjerą pradėjusiems ir dažnai skolų prispaustiems jauniems gyventojams. Pastarieji Skandinavijos šalyse įvardijami kaip esantys mažiausiai laimingi. 

Lietuvos jaunimo laimei paaiškinti galima atrasti ne vieną argumentą. Nepaisant mūsų polinkio dažnai kritikuoti švietimo sistemą, jaunimas mūsų šalyje turi plačias galimybes siekti nemokamo aukštojo išsilavinimo, neprisiimant didelių finansinių įsipareigojimų. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, apie pusė visų bakalauro laipsnį įgijusių studentų turi ir daugiau nei 25 tūkstančius eurų siekiančią studijų paskolą. 

Kita priežastis  - mažesnė konkurencija, norint gauti norimą išsilavinimą. Pavyzdžiui, didelėje dalyje Azijos šalių, taip pat ir Šiaurės Amerikoje, konkurencija gauti ne tik nemokamą aukštąjį išsilavinimą, bet ir apskritai įstoti į universitetą,  yra gerokai didesnė. Tai lemia ne tik didelį stresą, bet ir galimą nusivylimą, jeigu norimų tikslų pasiekti nepavyksta.

Jauni Lietuvos gyventojai turi geresnes galimybes įsigyti būstą nei Skandinavijos ar Vakarų Europos jaunimas. Nepaisant to, kad būstas pastaraisiais metais Lietuvoje brango, atlyginimų augimas buvo spartesnis. Negana to, 36 proc. jaunų gyventojų atlyginimai Lietuvoje yra didesni už vidutinį šalies atlyginimą. Palyginimui, 40-59 metų grupėje tokių žmonių yra 35 proc. Taigi, jaunų žmonių uždirbamas atlygis yra beveik toks pat, kaip ir 20 metų darbo rinkoje praleidusių darbuotojų. Šioje vietoje jauniems gyventojams gelbsti ne tik reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, bet ir anglų kalbos išmanymas, dažnai ir didesnis pasitikėjimas savo jėgomis. 

Tuo tarpu vyresni gyventojai yra dažniau nusivylę ne tik dėl pajamų stokos, bet ir dėl vis dar pakankamai trumpos sveiko gyvenimo trukmės. Vyrų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia maždaug 55 metus, moterų – beveik 60 metų. Palyginimui, Švedijoje tiek moterų, tiek vyrų sveiko gyvenimo trukmė siekia beveik 70 metų.

Nenuvertinkime pinigais nepamatuojamų dalykų

Jaunimo pavyzdys tik dar kartą primena, kad turėjimas daugiau pinigų ne visada suteiks taip trokštamą laimės jausmą. Ir nors daugiau nei trečdalis jaunų gyventojų uždirba daugiau nei vidutinį atlyginimą, jie dar tik pradeda karjeros kelią, turi sukaupę itin mažai santaupų. 

Taigi, ne ką mažiau svarbiais aspektais, nulemiančiais laimės lygį, išlieka gyventojų socialinė parama bei sanglauda, kuri, pasak JT, padeda žmonėms išlikti atsparesniems stichinių nelaimių, ekonominių ar geopolitinių krizių akivaizdoje. Ji matuojama ne valstybės skiriamomis socialinėmis išmokomis ar garantijomis, o gyventojų pasitikėjimu artimaisiais bei institucijomis. Visada šalia yra tie, kurie padės esant sunkiam laikotarpiui. 

Taip pat svarbu, kad gyventojams būtų suteikiama daug laisvių bei galimybių priimti asmeninius sprendimus, būtų fiksuojama kuo mažiau diskriminacijos apraiškų. Sveiko gyvenimo trukmė, dosnumas bei korupcijos suvokimo lygis taip pat yra svarbios sudedamosios dalys mūsų laimei. 

Panašu, kad laimės suvokimo transformacija vyksta ir Lietuvoje, kur augant ekonomikos išsivystymui vis didesnį svorį įgauna pinigais nepamatuojami dalykai.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.