Lietuviai kaip niekada laimingi – ar jau gyvename gerovės valstybėje?

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barakas Obama yra pasakęs „Pinigai nėra vienintelis atsakymas, tačiau jie kuria skirtumus“, pripažindamas, kad pinigai ir finansinė laisvė turi itin daug reikšmės kuriant gerovę visuomenėje. Kita vertus, nereikia pamiršti ir kitų itin svarbių veiksnių, kurie yra vienodai svarbūs siekiant taip trokštamos laimės ir gerovės. 

Nuolat kylant diskusijoms, kas yra toji gerovė ir ar esame kelyje gerovės valstybės link, Jungtinių Tautų (JT) skelbiama „Pasaulio laimės ataskaita“ indikuoja apie Lietuvos progresą laimės link.

Remiantis JT ataskaita, Lietuva pakilo į rekordinę 20-ą vietą, aplenkdama ne tik kitas Baltijos kaimynes, bet ir Prancūziją, Graikiją ar net Japoniją. Skaičiuojant nuo 2017 m., Lietuva į viršų pašoko daugiau nei per trisdešimt pozicijų. JT ataskaitoje Lietuva yra įvardijama kaip šalis, padariusi vieną didžiausių progresų laimės link.

Kas žmonėms teikia laimę

Laimingiausių pasaulio valstybių lyderių pozicijų jau ne vienerius metus neužleidžia Šiaurės šalys – Suomija, Danija, Islandija. Tiesa, Norvegija ir Švedija šįkart iškrito iš lyderių penketuko, o jų vietas užėmė Izraelis ir Nyderlandai. 

Visgi, visos aukščiausiame dešimtuke esančios šalys pasižymi ne tik aukštu pragyvenimo lygiu, bet ir kitu kritiniu komponentu − aukšta gyventojų socialine parama bei sanglauda, kuri, pasak JT, padeda žmonėms išlikti atsparesniems stichinių nelaimių, ekonominių ar geopolitinių krizių akivaizdoje. 

Šis komponentas paaiškina daugiau nei penktadalį laimės jausmo ir Lietuvoje bei yra iš vienas svarbiausių, kai kalbame apie laimės suvokimą. Jis matuojamas ne valstybės skiriamomis socialinėmis išmokomis ar garantijomis, o gyventojų pasitikėjimu artimaisiais bei institucijomis − kad šalia yra tie, kurie padės esant sunkiam laikotarpiui. 

Tarpusavio socialinės paramos ir sanglaudos svarba išaugo, ir tai nėra netikėta Rusijos karo akivaizdoje – suprasdami grėsmes, gyventojai labiau vertina ne tik institucijų darbą, bet ir artimųjų palaikymą. Tuo tarpu finansinė gerovė paaiškina maždaug ketvirtadalį lietuvių laimės jausmo. 

Pirmose lentelės pozicijose esančiose šalyse gyventojams taip pat yra suteikiama daug laisvių bei galimybių priimti asmeninius sprendimus, yra fiksuojama mažiau diskriminacijos apraiškų. Sveiko gyvenimo trukmė, dosnumas bei korupcijos suvokimo lygis taip pat yra svarbios sudedamosios dalys mūsų laimei. Pagal pastarąjį – korupcijos suvokimo lygį – Lietuva yra šalių sąrašo gale ir lieka vos 79 vietoje pagal jo įtaką laimės jausmui. 

Tai indikuoja, kad lietuviams, labiau nei daugelio kitų šalių gyventojams, korupcijos suvokimas sukuria neteisingumo ir nelaimės jausmą. Žvelgiant ilguoju laikotarpiu, tai nėra blogai – nepasitenkinimas šiuo reiškiniu įgalina aktyvesnius veiksmus ir greitesnį korupcijos išgyvendinimą.

Ar jau sukūrėme gerovės valstybę?

Kaip rodo ir JT laimės indeksas, laimė yra labai subjektyvus jausmas ir jis susideda iš daugelio komponentų – finansinių galimybių, pasirinkimo laisvės, rūpesčio bei saugumo, artimos aplinkos su vaikais ar augintiniais. Tad norėdami atsakyti į klausimą, ar jau sukūrėme gerovės valstybę, pirmiausia, turėtume savęs paklausti, kaip mes suprantame tokią valstybę. 

Ir, tikėtina, kad uždavus šį klausimą, daugelio žmonių atsakymai išsiskirtų. Vieniems gerovės valstybė būtų ta, kuri dosniai dalina išmokas visiems ir visur. Kitiems gerovės valstybė būtų šalis, kurioje gyventojai turi lygias galimybes į išsilavinimą, yra nediskriminuojami dėl savo požiūrio, rasės ar lyties. Dar kitiems gerovės valstybė būtų tokia, kurioje investuojama į naująsias technologijas, saugumą ar kovą su klimato kaita. 

Taigi, tas tikrasis atsakymas, kokia yra žadėta gerovės valstybė, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų norų, iššūkių ar siekiamybių, o svarbiausia − supratimo, kas yra toji išsvajotoji gerovė. Tiesa, kalbėdami apie gerovės valstybę ir bandydami atsakyti, kaip ją suprantame, privalome prisiminti, kad gerovės valstybę kuriame ir mes patys. Taigi, ji priklauso ir nuo mūsų pačių indėlio.

Bet kokiu atveju, valstybė, kurioje gyvena žmogus, nustato savirealizacijos ir laimės ribas. Lygybė prieš įstatymą, asmens teisių apsauga, švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos sistemos efektyvumas – tai tik keli iš daugelio veiksnių, kuriuos tobulinant galima artėti prie Šiaurės šalyse fiksuojamo laimės lygio.

Turtingi − kitais metais

Markas Tvenas yra pasakęs „Visada ketinome būti turtingi – kitais metais“. Dažnai tikime, kad turėjimas daugiau pinigų suteiks taip trokštamą laimės jausmą, tačiau čia slypi rizika, kad įstrigę pinigų siekimo procese, pamiršime džiaugtis esamais dalykais. Nes kiekvienais metais bandome patenkinti vis didesnius poreikius – norime daugiau ir geresnių rūbų, baldų ar naujesnio automobilio. 

Visgi, klasikinė ekonomikos teorija teigia, kad pajamoms pakilus iki tam tikro lygio, laimė nebedidėja, o kartais gali net ir mažėti. Nauji daiktai gali džiuginti vis mažiau, atsiranda emocinės, psichologinės problemos. Panaši laimės suvokimo mutacija vyksta ir Lietuvoje, kur augant ekonomikos išsivystymui vis didesnį svorį įgauna pinigais nepamatuojami dalykai.