„Swedbank“ apklausa: papildomai uždarbiaujančių lietuvių skaičius sumažėjo beveik 2 kartus

Gyventojų motyvacija užsidirbti papildomų pajamų pastebimai sumažėjo, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Per pastaruosius metus papildomų veiklų siekdami užsidirbti ėmėsi 27 proc. gyventojų, nors 2017 m. tokių buvo beveik 2 kartus daugiau. Be to, palyginamuoju laikotarpiu smarkiai išaugo gyventojų lūkesčiai dėl to, kiek jie tikėtųsi gauti už papildomą darbą.

Didesnis atlyginimas mažina norą užsidirbti papildomai

„Mažėjantį papildomai uždarbiaujančių gyventojų skaičių stebime pastaruosius 7 metus. Nepaisant to, daugeliui žmonių papildomos pajamos išlieka aktualios dėl finansinio rezervo kaupimo – šiam tikslui jas norėtų skirti 39 proc. respondentų. Tai rodo, kad net ir sparčiai augant atlyginimams, nemaža dalis šalies gyventojų nėra sukaupę pakankamai lėšų netikėtiems gyvenimo atvejams“, – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Aktualumą užsidirbti papildomai mažina keli veiksniai, tarp kurių – minėtas spartus darbo užmokesčio augimas ir išaugusi perkamoji galia, padidėję lūkesčiai papildomoms pajamoms ir pasikeitę prioritetai dėl to, kam žmonės nori skirti savo laiką. Šios priežastys galiausiai nulemia, kad motyvacija užsiimti papildomomis veiklomis yra gerokai sumažėjusi.

Pavyzdžiui, 2025 m., palyginti su 2017-aisiais, 2 kartus sumažėjo tų, kurie papildomai užsidirbo parduodami savo paslaugas: vertė tekstus, kūrė internetines svetaines, teikė fotografavimo paslaugas. Daugiau nei 2 kartus sumažėjo tų, kurie pardavinėjo savo užaugintus ar pririnktus maisto produktus, o daugiau nei 3 kartus – papildomai namų ūkio paslaugas (vaikų priežiūra, namų tvarkymas, smulkūs remonto darbai) teikusių gyventojų dalis.

Dėmesio finansiniam rezervui vis dar trūksta

Gyventojų lūkesčiai dėl papildomų pajamų, pasak J. Cvilikienės, maždaug atitinka per palyginamąjį laikotarpį stebėtą atlyginimų augimą. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas 2025 m. vasarį siekė apie 1,4 tūkst. eurų ir buvo daugiau kaip 2 kartus didesnis nei 2017 m. Pagal „Swedbank“ ekonomistų prognozes, atlyginimų augimas Lietuvoje išliks sparčiausias Baltijos šalyse – atlyginimai šiemet augs 9 proc., o kitąmet – 7,5 proc.

„Išaugę atlyginimai ir mažėjanti motyvacija papildomai dirbti rodo, kad gyventojai jaučiasi finansiškai stabiliau ir renkasi daugiau dėmesio skirti pagrindiniam darbui bei asmeniniam laikui. Vis dėlto, finansinis saugumas tebėra aktualus, o rekomenduojamas rezervas, siekiantis bent trijų mėnesių atlyginimų sumą, daugumos vis dar nėra sukauptas“, – sako J. Cvilikienė.

Gyventojų noras papildomas pajamas skirti finansiniam rezervui yra pagirtinas, tačiau, kaip rodo apklausos duomenys, tai padaryti užsiimant papildoma veikla tampa sudėtingiau, nes pajamos iš jos nedidėja taip sparčiai kaip atlyginimai. Anot ekspertės, jį paprasčiau sukaupti iš didesnių reguliarių pajamų.

Lūkesčiai dėl papildomo uždarbio išaugo daugiau nei dvigubai

Tyrimo duomenimis, tiek 2017 m., tiek 2025 m. daugiausia papildomai uždarbiavusių gyventojų nurodė, kad per pastarąjį mėnesį papildomos jų pajamos neviršijo 50 eurų.

Ši suma gerokai prasilenkia su dabartiniais gyventojų lūkesčiais – dauguma respondentų 2025 m. apklausoje teigė, kad minimali suma, kuri paskatintų juos tęsti papildomą veiklą, turėtų sudaryti 500 eurų per mėnesį. Tuo metu 2017 m. didesniajai daliai pakankama atrodė 200 eurų suma.

Pasak „Swedbank“ atstovės, kadangi papildomos veiklos dažnai generuoja nedideles sumas, tokį rezervą tikslingiau kaupti iš pagrindinių pajamų. Tuo metu papildomas pajamas geriau skirti didesniems, ilgiau planuojamiems pirkiniams, savo laisvalaikio veikloms ar nukreipti į investicijas, kad jos imtų generuoti pasyvias pajamas.