„Swedbank“: lietuvių vartojimo krepšelis artėja prie 900 eurų, daugiau išleidžiama pramogoms, sveikatai ir grožiui

Šalies gyventojų vidutinės išlaidos pasiekė 870 eurų per mėnesį, rodo „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys. Palyginti su trečiu praėjusių metų ketvirčiu, vartojimo išlaidos šiemet išaugusios 13 proc. Be to, pastebima, kad išlaidų augimas tapo spartesnis už atlyginimų augimą, kas rodo, jog šalies gyventojai ima išlaidauti mažiau galvodami apie ateities poreikius. „Gyventojų išlaidų augimas prisideda prie tolesnio ekonominio aktyvumo, bet tampa mažiau paremtas realiu atlyginimų augimu. Vartojimo augimas ypač ryškus tarp jaunesnio amžiaus ir tarp gaunančiųjų žemesnes pajamas, o šią tendenciją kitąmet gali dar labiau sustiprinti atsiradusi galimybė atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Žvelgiant į trumpalaikę perspektyvą, tai yra gera žinia ekonomikai, tačiau ilgainiui tai gali turėti neigiamą poveikį gyventojų finansinei sveikatai ir jų atsparumui ekonominių sukrėtimų akivaizdoje“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Vismantas Žukas. Kaip pastebi V. Žukas, vartojimo išlaidos sparčiau augo tarp mažesnes už vidutinį atlyginimą pajamas gaunančių gyventojų, tarp kurių metinis išlaidų augimas sudarė 13 proc. Tuo metu tarp 1-1.5 vidutinio atlyginimo dydžio pajamas gaunančių asmenų užfiksuotas 10 proc. siekęs vartojimo augimas, o tų, kurių pajamos viršija 3 VDU – 7 proc. Tai rodo, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės dalį pajamų prieaugio toliau nukreipia ateities poreikiams – taupymui ir investavimui.

Išlaidos maitinimo paslaugoms pranoko infliaciją

Didžiausią šalies gyventojų vartojimo išlaidų dalį, kaip ir anksčiau, sudaro apsipirkimai maisto parduotuvėse ir prekybos centruose – ji vidutiniškai siekia 320 eurų per mėnesį. Per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su analogišku ankstesnių metų ketvirčiu, ši dalis padidėjo 10 proc. Antroje vietoje pagal vartojimo išlaidas yra maitinimo paslaugos. Vidutinės išlaidos kavinėse ir restoranuose palyginamuoju laikotarpiu išaugo nuo 74 iki 82 eurų, o pokytis siekė apie 11 proc. Šios kategorijos išlaidų augimas buvo apie 2 kartus didesnis nei infliacija, o tai leidžia spręsti, kad gyventojai sąmoningai pasirenka daugiau pinigų skirti maitinimo paslaugoms. „Swedbank“ duomenys atskleidžia įdomių vartojimo įpročių skirtumų tarp atskirų gyventojų grupių. Pavyzdžiui, jauniausios 18-24 m. amžiaus grupės gyventojai maitinimo paslaugoms per mėnesį išleidžia apie 3 kartus daugiau pinigų nei vyresni nei 50 m. amžiaus gyventojai. Dar didesnis skirtumas pastebimas atsižvelgus į gaunamas pajamas. Uždirbantieji daugiau nei vidutinį atlyginimą kavinėse ir restoranuose per mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 230 eurų, tačiau tai yra vos 3 proc. nuo gaunamų pajamų. Tuo metu gaunantys mažesnį nei vidutinis atlyginimas per mėnesį tam skiria 56 eurus, arba virš 6 proc. savo atlyginimo.

Daugiau skyrė drabužiams, pomėgiams, sveikatai

Be maisto, didžiausia dalis išlaidų teko degalams ir vidutiniškai sudarė 67 eurus per mėnesį. Nors jos palyginamuoju laikotarpiu išaugo lėčiau – vos 6 proc., tačiau vis dar sudaro reikšmingą 7 proc. visų išlaidų siekiančią dalį. Toliau pagal vartojimo išlaidų dydį rikiuojasi namų apyvokos prekės ir apranga. Pirmųjų dalis išlaidose nesikeitė ir sudarė apie 6 proc. (55 eurai per mėnesį) visų išlaidų, o išlaidos drabužiams išaugo apie 19 proc. – nuo 39 iki 46 eurų. Ypač ryškiai išaugo išlaidos ne pirmo būtinumo prekėms, pavyzdžiui, edukacijai ir pomėgiams skiriamų išlaidų dalis išaugo 21 proc., o grožio ir sveikatos paslaugoms – po 14 proc. Išlaidos šių kategorijų paslaugoms ir prekėms bendrai sudarė maždaug 80 eurų per mėnesį.

Poveikis gyventojų finansinei sveikatai

„Swedbank“ ekonomisto teigimu, trumpuoju laikotarpiu sparčiai didėjančios gyventojų išlaidos skatina šalies ekonomikos augimą, tačiau ilgainiui toks augimas gali susilpninti gyventojų finansinį atsparumą. Lėtėjant pajamų augimui, bet spartėjant vartojimui, išlieka aukštesnis infliacijos lygis, mažėja taupymo norma, investicijos ir finansinio turto kaupimas. Nors per pastaruosius penkerius metus Lietuvos gyventojų finansinis turtas augo vienu sparčiausių tempu Europos Sąjungoje, pagal sukaupto turto santykį su BVP Lietuva vis dar išlieka viena silpniausių – antra nuo galo tarp visų ES valstybių.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.