Tyrimas: 9 iš 10 tėvų mano, kad patyčios Lietuvoje – paplitusi problema

Su patyčiomis susiduria daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Net 92 proc. tyrimo metu apklaustų tėvų sutinka, kad patyčios yra paplitusios, o 71 proc. mano, kad jos egzistuoja ir toje aplinkoje, kurioje jų vaikai leidžia laiką.
 
„Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų vertinamos kaip itin paplitusi problema Lietuvoje. Apklausos duomenys rodo, kad su patyčiomis yra susidūrusi maždaug kas septinta šeima, o maždaug kas dešimta su šia problema susiduria šiuo metu. Dažniausiai susiduriama su žodinėmis patyčiomis, įžeidinėjimu ir pravardžiavimu, o per pastaruosius kelerius metus sparčiai plinta ir kitos patyčių formos, ypač socialiniuose tinkluose“, – sako gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, VšĮ „Kultivuoti“ vadovė.
 
Iš su patyčiomis susidūrusių šeimų 64 proc. atvejų jų vaikai buvo patyčių aukos, 19 proc. patyčių stebėtojai, o 8 proc. – patyčių iniciatoriai, rodo tyrimo rezultatai.

Patyčių atvejus bando spręsti patys tėvai

Norėdami pakeisti situaciją ir nutraukti patyčias, tėvai dažniausiai išsamiai kalbasi su savo vaikais – taip elgiasi 74 proc. respondentų.
 
Maždaug kas antras respondentas (49 proc.) kreipiasi į mokytojus, apie 28 proc. jų kreipiasi į patyčių iniciatoriaus tėvus. Tuo metu pagalbos į psichologus kartu su savo vaikais kreipiasi apie 17 proc. tėvų – paprastai taip elgiamasi, kai manoma, kad vaikui yra padaryta didesnė žala.
 
„Kreiptis profesionalios pagalbos dėl patyčių Lietuvoje kol kas nėra labai įprasta. Iš tiesų kartais pakanka pasikalbėti su vaikais ar jų mokytojais, kad problema būtų išspręsta. Vis tik pasitaiko nemažai atvejų, kai vaikui ir šeimai prireikia profesionalios specialistų pagalbos. Psichologo, psichoterapeuto ar kito psichikos sveikatos specialisto konsultacijos gali padėti išsiaiškinti daugiau niuansų, labiau suprasti subtilias patyčių detales bei išplėsti žinias, kaip tokiais atvejais bendrauti su vaiku, mokykla, ar kokių kitų pagalbos priemonių imtis“, – teigia J. Anikinaitė.
 
Kaip rodo tyrimo duomenys, 10 proc. tėvų dėl patyčių nelinkę imtis jokių priemonių, o verčiau pasirenka laukti, kol ši problema „išsispręs“ savaime. Maždaug 7 proc. tėvų yra tekę dėl patyčių perkelti savo vaiką į kitą klasę, mokyklą ar būrelį.

Į pagalbą – psichologų konsultacijos

Tyrimą apie patyčias inicijavęs „Swedbank“ pristato naują paslaugą – nuo šiol turintiems ar naujai sudariusiems tam tikros rūšies gyvybės draudimo sutartį su „Swedbank Life Insurance SE“ tėvai turės galimybę gauti profesionalią pagalbą patyčių atveju.
 
Pasak Rasos Balevičienės, „Swedbank Life Insurance SE“ generalinės direktorės, vaikui susidūrus su patyčiomis, tėvai galės registruoti šį atvejį ir per vienerius metus pasinaudoti iki 12 nemokamų psichologo konsultacijų, kurias padengs draudimo bendrovė.
 
„Kaip rodo tyrimas, susidūrusios su patyčiomis realiame gyvenime 1 iš 6 šeimų renkasi kraštutinumus – arba problemą ignoruoja nesiimdamos jokių veiksmų, arba nuo jos bėga iškeldamos vaiką į kitą aplinką. Todėl sudarydami galimybę vaikams kartu su savo tėvais pasinaudoti psichologo pagalba, siekiame prisidėti prie visuomenei aktualių problemų sprendimo ir suteikti pagalbą tiems, kas stokoja patirties ar žinių, kaip elgtis patyčių atveju“, – sako R. Balevičienė.
 
Užregistruoti patyčių atvejį tėvai galės per „Swedbank“ interneto banko paskyrą arba tiesiai per partnerių tinklapį www.mobstop.lt. Profesionalams įvertinus, kad vaikas susidūrė su patyčiomis, šeima gaus palaikymą ir profesionalią pagalbą, kurią Lietuvoje teikia fondas „Fonds PLECS“, pasitelkdamas VŠĮ „Kultivuoti“ ir fondo atrinktus psichikos sveikatos specialistus.
 
Kaip pabrėžia „Swedbank Life Insurance SE“ vadovė, draudimo bendrovė laikosi konfidencialumo ir apie suteiktas konsultacijas duomenų nekaupia. Šiuo atveju draudimo bendrovė yra paslaugos partneris, kuris padengia konsultacijų išlaidas.