Eksperto komentaras

Skaitmenizacija pandemijos metu: kokių pamokų gavome?

Skaitmenizacija pandemijos metu: kokių pamokų gavome?
Gediminas Misevičius, „Swedbank“ Atviros bankininkystės partnerysčių vadovas
2020-03-27

Likti namuose turėtų būti paprasta, tačiau įgyvendinant tai praktikoje visgi kyla netikėtų problemų. Kaip dirbti, kaip tęsti mokslus, kaip nusipirkti maisto, ką daryti susirgus? Į daugelį tokių klausimų atsako skaitmeninės technologijos, be kurių gyvenimas karantino metu būtų žymiai sudėtingesnis. Skubus poreikis daugelį gyvenimo sričių perkelti į virtualią erdvę parodė, kad skirtingų įmonių ir organizacijų pasirengimas dirbti tokiomis sąlygomis labai nevienodas. Kokių pamokų gavome ateičiai?

Kai darbo vieta persikelia į namus

Atrodytų, kad į namų aplinką paprasčiausia perkelti biuro darbus. Tačiau per pastarąsias savaites paaiškėjo, kad ne visos kompanijos tam pasiruošusios, nes neturi tam reikalingų nešiojamųjų kompiuterių, galimybių prisijungti prie saugios aplinkos ar atitinkamų programų, nėra apgalvojusios, kaip tinkamai organizuoti nuotolinius susitikimus.

Su šia užduotimi lengviau susitvarkė tie verslai, kurie iki šiol naudojo debesų kompiuterijos sprendimus (angl. SaaS). Šiuo atveju programos su visa informacija sukurtos taip, kad būtų pasiekiamos iš bet kur ir bet kokiu metu.

Tačiau abiem atvejais išaiškėjo tokių nuotolinių sprendimų ribotumas – niekas nenumatė tokio scenarijaus, kai vienu metu prireikia patenkinti tokį didžiulį nuotolinį prisijungimų skaičių, ypač vaizdo skambučių. Panašu, kad tam nebuvo pasirengusios net pasaulinės technologijų kompanijos, kurios susidūrė su trumpalaikiais savo teikiamų paslaugų sutrikimais. Tad scenarijus, kai visi įmonės darbuotojai vienu metu turi dirbti nuotoliniu būdu, nuo šiol turėtų būti laikomas realybe ir tam reikia atitinkamai pasiruošti.

Skaitmenizacija už biuro ribų

Gamybos įmonėms į namus perkelti žmones yra sudėtingiau. Tačiau ši situacija jas turėtų paskatinti dar labiau atsigręžti į robotizacijos sprendimus, kurie mažina gamybos procesų priklausomybę nuo darbo rankų ir padidina saugumą, nes taip darbuotojai gali išlaikyti didesnį atstumą vieni nuo kitų.

Maisto prekių parduotuvėse galima matyti kitą inovaciją, kuri itin praverčia šiuo metu – tai savitarnos kasos. Šiuo atveju jos padeda apsaugoti ir parduotuvių personalą, ir klientus.

Dar viena skaitmeninė inovacija, mažinanti viruso paplitimą – tai bekontakčiai atsiskaitymai, kuriais galima pasinaudoti daugybėje šalies parduotuvių. Juos, kaip saugų atsiskaitymo būdą, yra rekomendavusi pati Pasaulio sveikatos organizacija. Jei kuri nors prekybos vieta iki šiol tokio atsiskaitymo būdo klientams dar nesiūlė, dabar tikrai turėtų įvertinti jo pranašumus.

Internetas vietoje kasdienio apsilankymo parduotuvėje

Nenuostabu, kad užsidarius daugeliui fizinių parduotuvių, ryškiai išaugo prekyba maisto ir kitomis prekėmis internetu, dėl ko džiaugiasi tokią prekybą vykdantys verslai. Tačiau kitus prekybininkus ši situacija paskatino peržiūrėti savo planus ir pradėti prekybą internetu su pristatymu į namus. Dažniau naudojamas ir bekontaktis pristatymo būdas ar siuntų terminalai.

Šiandieninėje situacijoje e. prekyba yra ne tik kitas būdas pasiekti pirkėjus, diversifikuoti prekybos kanalus, bet ir būtinas kanalas verslo tęstinumui užtikrinti. Tuo metu nemažai pirkėjų atranda reguliaraus apsipirkimo internetu galimybę. Tikėtina, kad tai gali pakeisti jų įpročius ir ateityje jie dažniau rinksis skaitmenines prekybos paslaugas.

Paskui finansų paslaugas – ir kiti rinkos dalyviai

Finansų sektorius skaitmenizacijos keliu žengia jau gerą dešimtmetį, todėl praktiškai visos bankų paslaugos klientams prieinamos nuotoliniu būdu. Iki šiol turėdami alternatyvą, kai kurie gyventojai iš įpročio rinkosi reikalus tvarkyti gyvai. Dabartinė situacija ir juos paskatins dažniau rinktis nuotolinius kanalus bei kasdienius finansus tvarkytis greičiau ir patogiau.

Beje, bankai jau pasiruošę net ir tokius sudėtingus finansinius produktus, kaip būsto paskolos padėti žmonės susitvarkyti nuotoliniu būdu. „Swedbank“ nuo praėjusių metų siūlo būsto paskolos sutartį pasirašyti nuotoliniu būdu. Tiesa, ne visi rinkos dalyviai tam buvo tinkamai pasirengę.

Pavyzdžiui, iki šiol nebuvo galimybės registruoti įkeitimo sandorį nuotoliniu būdu. Galima pasidžiaugti, kad šiuo metu jau ieškoma būdų, kaip notarai galėtų tvirtinti tokius sandorius e. būdu ir greičiau priimti tam reikalingus teisės aktus.

Mokykla internete – ne vien dėl karantino

Apie nuotolinį mokymąsi kalbama ne vienerius metus, tačiau uždarius mokyklas paaiškėjo, kad šioje srityje dar reikia nemažai nuveikti. Nors visoje šalyje taikoma vienoda mokymo programa, nėra vieningos mokymui skirtos platformos, trūksta iš anksto įrašytų pamokų, sukurtų testų bei užduočių, apimančių visų sričių pamokas.

Todėl šiandien kiekviena mokykla ieško jai ir jos bendruomenei priimtiniausių būdų, kaip veiksmingai įgyvendinti nuotolinio mokymosi idėją. Galbūt tai artimiausioje ateityje paskatins sukurti universalią interneto mokyklą, kurios resursais galės naudotis visos šalies mokymo įstaigos.

Iš to naudos turėtume ne tik susidarius tokioms neeilinėms situacijoms, kaip pandemija. Sukūrus lietuvišką interneto mokyklą, atsirastų galimybė nuotoliniu būdu mokytis laikinai ar pastoviai gyvenantiems užsienyje, sergantiems ar atokiose šalies vietovėse gyvenantiems mokiniams.

Vis dar stringanti e. sveikata

Iki šiol buvo ne vienas bandymas perkelti sveikatos sistemą į elektroninę erdvę. Kažkuria dalimi migracija yra įvykusi, tačiau kol kas ji tikrai neatrodo taip, kaip tikėjosi šios sistemos sumanytojai, gydytojai ar pacientai.

Pirminio lygio konsultacijos nuotoliniu būdu, automatizuota pirminė diagnostika, nuotolinis keitimasis duomenimis galėtų leisti žmogiškuosius resursus nukreipti į svarbesnes sritis. Todėl kuo didesnis sveikatos apsaugos sistemos skaitmenizavimas ir skirtingų jos dalių integracija turėtų būti vienas iš prioritetų, siekiant sėkmingiau suvaldyti panašaus tipo ateities grėsmes.

Pokyčiai pasibaigus pandemijai

Ši nelaukta situacija gyventojus, verslą, viešąsias įstaigas privertė peržiūrėti savo kasdienius įpročius ir procesus bei dažnu atveju paieškoti jiems skaitmeninių alternatyvų. Pavojingo viruso plitimas anksčiau ar vėliau bus sustabdytas, ir gyvenimas šalyje ir pasaulyje grįš į įprastas vėžes.

Tačiau bent dalis susiformavusių įpročių naudotis skaitmeninėmis paslaugomis turėtų išlikti. Tai atneš naudos ir vartotojams, ir verslui bei paspartins migracijos į skaitmeninę erdvę procesą. Tiesa, bent vienas dalykas – poreikis bendrauti gyvai – tikrai nepasikeis, kad ir kokius gerus įrankius tam turėtume. O praleidus gerą mėnesį priverstinėje izoliacijoje, jis greičiausiai dar labiau sustiprės.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.