Ar finansų valdyme ir jūs naudojate stručio metodą?

Nors pajamų augimas jau kurį laiką nepasiveja sparčiai didėjančios infliacijos, ekonomistai stebi rekordines išlaidas atostogoms. Panašu, kad nemaža dalis gyventojų yra gana gerai įvaldžiusi stručio metodą – lepiname save šiandien, stengdamiesi ignoruoti ir iki rudens nematyti didėjančių būtinųjų išlaidų fakto. Vis dėlto, kainos mažėti nežada ir mūsų laukia dar vienas brangus šildymo sezonas, tad jau dabar verta peržiūrėti savo biudžetą ir vengti finansinių rizikų.
 
Atsižvelgus į kainų augimo tempus, peršasi išvada, kad vasaros linksmybėms dalis gyventojų išlaidauja savo santaupų sąskaita arba „į skolą“. Pandemija buvo ilgam mus apribojusi tiek fiziškai, tiek psichologine prasme, prie prastesnės emocinės sveikatos prisidėjo ir Rusijos invazija Ukrainoje, tad norime pasilepinti ir tai visiškai suprantama. Tačiau finansinės disciplinos atidėliojimas, ir juo labiau vartojimas santaupų ar skolų sąskaita, daliai gyventojų, deja, nieko gero nežada.

Greitasis finansinės sveikatos testas

Savaime santaupų leidimas ar skolinimasis nėra blogybės, tačiau su keliomis sąlygomis. Tad pamėginkime nusibrėžti raudonas linijas ir įsivertinti savo finansinę sveikatą.
 
Visais laikais, o ypač tokiu įtemptu laikotarpiu, kaip dabar, kiekvienas asmuo ar šeima turėtų turėti sukaupusi finansinį rezervą. Tai tos santaupos, kurios pagelbėtų staiga padidėjus išlaidoms ar sumažėjus pajamoms. Mūsų finansinis rezervas turėtų sudaryti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Likusi santaupų dalis gali būti naudojama pramogoms ir atostogoms.
 
Jei save lepiname santaupų sąskaita, nemažindami finansinio rezervo, galime manyti, kad išlaikome savo finansinę sveikatą gerą. Tiesa, saiko pamesti nereikėtų ir tokiu atveju. Vis dėlto tyrimai rodo, kad tokio ar didesnio dydžio finansinį rezervą yra sukaupę mažiau nei pusė šalies gyventojų.
 
Kalbant apie pinigų skolinimąsi, skola skolai nelygi. Jei turėdami jau minėtą finansinį rezervą skolinamės, pavyzdžiui, saulės elektrinei, kad ilguoju laikotarpiu sumažintume savo išlaidas elektros energijai − tokia skola turi racionalų pagrindą. Tačiau jei skolinamės atostogoms, šventėms ar kasdieniam vartojimui, tai yra ryškus signalas, kad mūsų finansinė sveikata prasta ir mums reikalinga gan griežta finansinė disciplina.

Disciplina – ne bausmė

Dažnas, vengiantis pradėti taupyti, to priežastimi įvardija nepakankamas pajamas. Realybėje reikėtų pripažinti, kad dažniau tai lemia asmeniniai pasirinkimai, kam leisti pinigus, o be kokių pirkinių būtų galima išsiversti.
 
Čia kiekvienas galime prisiminti savo vaikystę ir senelius. Pensijos jokiais laikais nebuvo įspūdingo dydžio, tačiau mūsų seneliai ne tik sugebėdavo susitaupyti, bet ir mums kelias dešimtis litų (o šiais laikais vaikams jau eurų) į kišenę įsprausti tėvams nematant.
 
Tas pats elgesio modelis mums būdingas ir kalbant apie finansinę drausmę apskritai – mums atrodo, kad dauguma mūsų pirkinių tikrai yra reikalingi, o finansinei disciplinai vietos nėra dėl per mažų pajamų. Ypač, jei nesekame savo išlaidų ir nesame susidarę savo asmeninio ar šeimos biudžeto.
 
Taigi, siekiant išvengti šalto dušo rudenį, dabar pats metas stabtelėti, peržiūrėti savo pirkinių krepšelį, susidaryti biudžetą ir gyventi pagal realias galimybes.
 
Svarbu įsisąmoninti viena – finansinė disciplina nėra jokia bausmė. Taupydami ir neišleisdami daugiau nei uždirbame mes nieko iš savęs neatimame, priešingai, mes užsitikriname savo finansinį saugumą ir galime siekti ilgalaikių finansinių tikslų.