Interviu su Rimvydu Širvinsku | Kaip sukurti verslą?

Puikiai žmonėms pažįstamam verslininkui, užkietėjusiam keliautojui Rimvydui Širvinskui, geriau žinomam Makaliaus pseudonimu pavyko atrasti veiklą, kai dirbdamas jaučiasi, lyg atostogautų. Nors širdyje Rimvydas labiau keliautojas nei verslininkas, sukūręs darbo vietas šimtams žmonių nuo Lietuvos iki Tailando, jis neabejotinai yra sėkmingo verslo įkūrėjo pavyzdys. Paskaitykite apie tai, kaip nenumaldomas noras pažinti pasaulį virto pelninga veikla, kuo Rimvydui pavyko sudominti atostogų ištroškusius lietuvius ir kodėl jis niekad nenorėtų nedirbti.

Rimvydai, kokias pamokas mokykloje labiausiai mėgai?

Mokykloje geriausiai jausdavausi geografijos pamokose: kiekvieną kartą ne tik sužinodavau ką nors nauja, bet ir būdavo labai įdomu. Mintinai mokytis pasaulio valstybes ir jų sostines man nebuvo sudėtinga, o tyrinėti pasaulio žemėlapį ir susipažinti su skirtingomis kultūromis ar net mūsų Žemės sandara – vienas malonumas.

Nustebsite, bet dar labai mėgau matematiką. Toks geras jausmas aplankydavo, kai išsprendęs uždavinį gaudavau tvarkingą, gražų skaičių. Nors maniau, kad nei lygčių, nei kitų keistų matematinių dalykų gyvenime man neprireiks, labai klydau – šiose pamokose išlavinau loginį mąstymą, itin man padedantį gyvenime ir versle.

Užsienio kalbos taip pat buvo mano „varikliukas“: mokykloje turėjau galimybę mokytis anglų ir vokiečių kalbų. Manau, jog svarbu vėliau jų nepamiršti, praktikuoti ir vartoti gyvenime, jei tik yra galimybė. Aš pats stengiuosi tai daryti.

Galbūt prisimeni, kuo svajojai būti užaugęs?

Paauglystėje, maždaug iki 13 metų, svajojau apie cirko direktoriaus darbą. Žavėjausi cirko gyvenimu, lankiau cirko studiją ir eidavau į absoliučiai visus atvykstančių cirkų pasirodymus – net ir ne po vieną kartą. Nors iš pradžių norėjau būti paprastu cirko artistu, vėliau pajutau verslininko gyslelę ir supratau, kad būti direktoriumi – ne tik naudingiau, bet ir smagiau. Galiausiai pamažu supratau, kad turiu didelę scenos baimę, o cirkas mane žavi tik dėl to, kad darbuotojai jame gyvena lyg klajokliai – nuolat keliauja po pasaulį. Dar paauglystėje persvarsčiau norus ir gyvenimo tikslus, ėmiau po truputį tų tikslų siekti ir netikėtai visa tai tapo dabartiniu mano gyvenimu.

Tiesa, nesijaudinkite, jeigu dar nežinote, ką norite veikti užaugę, – tai visiškai normalu. Daugelis mano draugų tik baigę mokyklą ar studijas suprato, ką norėtų veikti, o iki tol tiesiog ieškojo savęs. Nepriimkite skubotų sprendimų, jei nesate tvirtai įsitikinę.

Kokia buvo tavo pirmoji kelionė?

Pirmą kartą į užsienį iškeliavau būdamas trylikos. Prisimenu, niekas iš klasės nenorėjo važiuoti į mokyklos organizuojamą ekskursiją Latvijoje, tad mane prijungė prie vyresnėlių. Naktį iki kelionės neužmigau – taip stipriai jaudinausi.

Kaip tyčia, mums pasitaikė labai pikta gidė vardu Žibutė. Paprašė keliauninkų parodyti asmens dokumentus ir tik tuomet lipti į autobusą. Aš savąjį buvau įsidėjęs į užsegamą pieštukinę ir traukdamas įplėšiau. Žibutė susiraukė, prigąsdino, kad mane greičiausiai teks išlaipinti pasienio poste, nes sugadinau dokumentą. Laimė, pasieniečiai buvo labai supratingi ir tik pasijuokė iš mano nelaimės. Diena Latvijoje buvo kupina įspūdžių: keliavome į Jūrmalos kurortą, maudėmės vandens atrakcionų parke, vykome į automobilių muziejų Rygoje. Viena pirmųjų mano organizuotų išvykų buvo tuo pačiu maršrutu, kuriuo keliavau būdamas trylikos.

Papasakok: iš kur ta kelionių meilė?

Kelionių meilė – dar nuo išvykų Lietuvoje. Džiaugdavausi galėdamas pamatyti kažką naujo, tokias išvykas labai įsimindavau. Internete skaitydavau nuotykių kupinus kelionių pasakojimus ir svajodavau apie tokią pat ar net geresnę kelionę. Vartydavau kelionių katalogus ir rinkdavausi svajonių kryptį. Pamenu, kataloge tuo metu labiausiai sužavėjo Prancūzijos disneilendo nuotraukos, todėl pasižadėjau sau ten kada nors nukeliauti. Nepatikėsite: iki šiol šios svajonės dar neišpildžiau!

Kada ir kaip užsiimdamas verslu pirmą sykį uždirbai?

Pamenu, jog nuo vaikystės stengiausi būti verslus. Lietuvoje išpopuliarėjus „beibleidams“ – sukučiams, kovojantiems specialiame ringe, – Vilniuje radau parduotuvę, kurioje jų galėjai įsigyti gerokai pigiau nei kitur. Surezgiau planą: pasiūliau kiemo draugams nusipirkti taip trokštamų „beibleidų“ mainais į vieną litą už mano sugaištą laiką, nes vykti reikėjo toli, per visą miestą. Jie sutiko, o už uždirbtus pinigus aš įsigijau savąjį „beibleidą“.

Vėliau mokykloje nusprendžiau leisti laikraštį. Prikurdavau įvairiausių naujienų, skelbdavau anekdotus, net sudarydavau kryžiažodžius. Spausdinau tuos laikraščius namuose lazeriniu spausdintuvu – tuo metu tai
buvo labai brangu. Laikraštį parduodavau už 60 centų, tačiau netrukus baigėsi dažai. Verslas nenusisekė: šeimai papildyti lazerinio spausdintuvo dažus kainavo gerokai brangiau, nei uždirbau iš laikraščio.

Kada supratai, jog tavo karjeros kelias bus susijęs su kelionėmis?

Paauglystėje galutinai suvokiau, kad nenoriu veikti nieko kito, tik dirbti turizmo srityje. Mano norai nebuvo dideli: pakako įgyti turizmo vadybininko išsilavinimą. Jaučiausi laimingas, kad ateityje galėsiu kitiems žmonėms pagelbėti planuotis keliones. Baigdamas mokyklą jau buvau pasirinkęs mokytis tų dalykų, kurie reikalingi siekiant šios karjeros: užsienio kalbos, lietuvių kalba, geografija, matematika. Atkakliai siekiau tikslo studijuoti turizmo ir viešbučių administravimą. Tuo pat metu jau daugiau pakeliaudavau. Pinigus kelionei taupydavau visus metus, į keliones vykdavau kiekvieną vasarą. Atsisakydavau gimtadienio dovanų, Kalėdų Senelio ir senelių prašydavau prisidėti prie kelionės.

Savo įspūdžiais dalydavausi internete: pasakojau, kaip pigiai suplanavau kelionę, dalijausi patirtimi bei klaidomis. Mano pasakojimus skaitydavo ir patarimais naudodavosi vis daugiau žmonių, nors tuo metu man buvo vos šešiolika. Ėmiau tvirtai pasitikėti savimi, o suaugusieji ėmė prašyti pagalbos planuojant keliones, buvo pasirengę man už tai net mokėti.

Taip atsirado „Makalius.lt“?

Baigęs mokyklą, supratau, jog galiu užsidirbti planuodamas keliones kitiems žmonėms, taigi ėmiau domėtis, kaip tai daryti oficialiai ir legaliai. Tuo metu mano kelionių pasakojimai ir patarimai buvo išsibarstę po daugybę interneto svetainių, tad norėjosi turėti savo kampą virtualiame pasaulyje.

Draugo paskatintas, pasinaudojau nemokama programėle ir įkūriau svetainę, kurios pavadinimu tapo mano slapyvardis internete – „Makalius.lt“.

Iš kur kilo šis slapyvardis, kuriuo iki šiol į tave kreipiasi žmonės?

Būdamas penkiolikos užsiregistravau viename diskusijų apie keliones forume slapyvardžiu Makaliukas. Paaugęs pakeičiau į Makalių. Idėja kilo labai juokingai: skaudėjo gerklę, nuėjau pas gydytoją, o ji liepė makaliukais tepti gerklę jodo tirpalu. Tuomet aš nesupratau, kas tie makaliukai, tik nusijuokiau ir nesitepiau. Kaip tik tuo metu registravausi internete, reikėjo sugalvoti slapyvardį. Juokais pasivadinau Makaliuku ir istoriją pamiršau.

Ar tuomet buvai pagalvojęs, kad „Makalius.lt“ taps pagrindine veikla, iš jos galėsi uždirbti?

Įkurdamas kelionių svetainę, nesiekiau uždirbti. Džiaugiausi, kad mane skaito, seka, o mano patarimais naudojasi. Patys keliautojai pamėtėjo mintį vis dėlto teikti kelionių planavimo paslaugas ir užsidirbti. Pasidomėjau, jog norint tokiu verslu užsiimti nebūtina įkurti uždarosios akcinės bendrovės – pakanka įsigyti verslo liudijimą, taigi taip ir padariau. Išmokau pildyti pajamų ir išlaidų žurnalą, įsigijau specialių bloknotų sąskaitoms už paslaugas išrašyti.

Nemaniau, kad tai taps mano pragyvenimo šaltiniu ir pagrindine veikla. Visą laiką, net ir gausėjant užsakymų, bandžiau nuteikti save, jog visa tai laikina ir gali bet kada baigtis. Matyt, kadangi iš pradžių neturėjau išsikėlęs didelių tikslų ir svajonių, pavyko pasiekti tai, ką turiu dabar. Skubėjau pasinaudoti galimybe, pažiūrėjus atgal – didinau klientų skaičių bei savo žinomumą. Tai man labaipagelbėjo toliau plėstis.

Ką darei su pirmais uždirbtais pinigais?

Pirmuosius uždirbtus pinigus investavau: įsigijau nešiojamąjį kompiuterį, nes svajojau dirbti kambaryje gulėdamas ant sofos. Vėliau leidau sau nueiti į kavinę, o galiausiai už savarankiškai uždirbtus pinigus prisiplanavau naujų kelionių, jų nuotykiais ir įspūdžiais dalijausi svetainėje. Turbūt dabar sunku suvokti, bet anksčiau žmonės menkai pasitikėjo internete įsigyjamomis paslaugomis. Buvo nemažai sukčių ir apgaulių, tad man labai reikėjo žmonių pasitikėjimo.

Kada pajutai, kad „Makalius.lt“ sparčiai auga?

Žmonės, pasinaudoję mano siūloma kelionių planavimo paslauga, ėmė iš lūpų į lūpas perduoti žinias apie tokį Makaliuką, kuris visiems padeda. Grandininė reakcija – vienas jau nebepajėgiau apdoroti visų užklausų, sėdėjau prie kompiuterio nuo ryto iki pat išnaktų. Tuomet išsikrausčiau gyventi atskirai, išsinuomojau kambarį trijų kambarių bute. Jaučiausi suaugęs ir savarankiškas, pasiruošęs užkariauti pasaulį.

Neilgai trukus gyvenimas suvedė su būsimu verslo partneriu Dariumi, kuris paskatino kuo skubiau įkurti uždarąją akcinę bendrovę bei užauginti „Makalių“, kad jis taptų dideliu kelionių organizatoriumi.

Jis bijojo, kad mano idėją kaipmat gali „pasiskolinti“ konkurentai ir labiau išpopuliarinti savo verslą nei aš. Sutikau įkurti verslą ir pajutau, jog tai – mano ateitis. Iš pradžių buvome vos dviese, tačiau greitai darbuotojų pagausėjo iki penkių.

Iki pandemijos turėjome 50 samdomų darbuotojų ir tokį pat skaičių gidų, kelionių vadovų. Drąsiai galėjau sakyti, jog prie „Makaliaus“ prisideda šimto žmonių komanda. Deja, pasaulį užklupo Covid-19 pandemija, todėl darbuotojų skaičių teko sumažinti dvigubai, tačiau pamažu grįžtame į ankstesnes vėžias ir tikimės ateityje užaugti didesni nei iki šiol.

Kada spėjai perprasti verslo pagrindus?

Mokytis verslo pagrindų neturėjau laiko, todėl viską įgijau su patirtimi. Žinoma, labai daug pagelbėjo verslo partneris Darius. Nemanau, kad būčiau viską pasiekęs vienas, ir čia labai svarbi pamoka norintiems kurti nuosavą verslą: nebijokite ieškoti bendraminčių, turinčių kitų kompetencijų nei jūs. Kartu galima pasiekti žymiai daugiau.

Kaip pasikeitė tavo požiūris į verslą ir verslininkus?

Žemai lenkiu galvą prieš tikruosius verslininkus: tai nelengvas darbas, bet užtat labai įdomus. Man patinka jausti atsakomybę kitiems. Iš pradžių buvo kiek nejauku žinoti, jog dirbant samdomu darbuotoju visuomet rasis kieno paklausti, jei susidursiu su problema, o būdamas vadovu ir verslo savininku konsultuotis gali tik su savimi – už tave aukštesnių žmonių įmonėje nėra. Čia labai svarbu turėti verslo partnerį, su kuriuo gali pasitarti.

„Nemažas iššūkis buvo mano amžius: būti jaunu verslininku, turinčiu mažai patirties, nėra smagu, žmonės tavimi nepasitiki.“

Su kokiais iššūkiais ar nesėkmėmis susidūrei, kurdamas verslą?

Nemažas iššūkis buvo mano amžius: būti jaunu verslininku, turinčiu mažai patirties, nėra smagu, žmonės tavimi nepasitiki. Prireikė laiko, kad užsitarnaučiau verslo partnerių pasitikėjimą ir įrodyčiau, jog išmanau šią sritį, gebu sukurti produktą, suburti darbuotojų komandą.

Didžiausias verslui iki šiol suduotas smūgis – Covid-19 pandemija, kai visiškai sustojo pasaulis. Atsigauti visiems prireiks laiko. Vis dėlto nesėkme to nenoriu vadinti. Tai veikiau iššūkis, su kuriuo man ir mano kolektyvui reikia dorotis.

Dažnai žmonės, įkuriantys sėkmingus verslus, tampa žinomi visuomenėje. Ar nebuvo sunku atlaikyti populiarumo bangą?

Tai vienas iš mano gyvenimo iššūkių. Šiuo metu pačiam prisiminus labai juokinga, tad kviečiu išgirsti mano patirtį ir nekartoti klaidų, jeigu nuspręstumėte įsteigti verslą, paremtą savo vardu.

„Makaliaus“ projektą populiarinau pats, taigi ėmiau dažniau rodytis viešojoje erdvėje, tapau atpažįstamas. Teko viduje pakovoti su savimi, kad neužriesčiau nosies, o ji stipriai užsirietė – aplankė ir toks metas, kai verslui sėkmingai augant ėmiau gauti daugybę pagyrų iš aplinkinių, tad visai nejučiomis mečiau studijas, pasijutau „pasaulio bamba“. Gerai, jog šalia manęs tuo metu buvę žmonės pamatė pavojų ir sugrąžino ant žemės.

O kaip su kritika? Žinomiems žmonėms jos dažnai negailima.

Kritikos girdžiu išties daug. Veiklos pradžioje nesinorėjo sutikti su ja, be to, ne visa kritika būna pamatuota ir teisinga. Laikui bėgant supratau, kad tik kritika ir konkurencija padeda tobulėti, – svarbu teisingai suprasti ir atsirinkti gaunamą informaciją. Su kolektyvu palaikau draugiškus santykius, todėl tiek aš išsakau kritiką, tiek pats jos laukiu. Iš pradžių pats išsakyti nemokėdavau – reikėjo mokytis konstruktyviai išsakyti pastabas, neįžeidžiant žmogaus.

Kaip manai, kokių bruožų turi turėti verslą kurianti asmenybė?

Pirmiausia, nebijoti rizikuoti; aš ne visuomet toks buvau. Įgijau drąsos su laiku, praėjus keleriems metams nuo tada, kai įkūriau verslą. Deleguoti darbus irgi teko išmokti. Kuriant savo verslą, kyla įspūdis, jog tik pats vieną ar kitą darbą atliksi geriausiai. Baisu užduotį patikėti darbuotojui, net kelis kartus tikrini, ką jis atliko. Vis dėlto reikėtų nebijoti, pasitikėti komandoje dirbančiais žmonėmis ir atlaisvinti sau rankas.

Kaip apibūdintum save kaip verslininką?

Aš – visą gyvenimą besimokantis verslininkas. Čia niekad nesijausiu visažinis – mane nuolat užklups naujienos. Nesu itin drąsus, tačiau labai myliu savo veiklą ir todėl galvoje kasdien spirga daugybė naujų idėjų, kurių dalį pavyksta įgyvendinti.

Vis dėlto, širdyje labiau jaučiuosi keliautoju nei verslininku ir džiaugiuosi atradęs pomėgį, kuris tapo mano pragyvenimo šaltiniu.

Ar lengvai pavyksta suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą? Kai kurie verslininkai teigia, kad turint savo verslą nelieka laisvalaikio.

Dažnai juokauju, kad verslas yra ir vaikas, ir antroji pusė; tikrai taip – tai didelė gyvenimo dalis. Turėdamas nuosavą verslą niekada nedirbsi nuo 8-os ryto iki 5-os vakaro. Taip pat niekad neturėsi paprastų, ramių savaitgalių. Man iki šiol net per atostogas knieti patikrinti elektroninį paštą, nes vis dar įsivaizduoju, jog be manęs pasaulis sugrius. Na, jei ne pasaulis, tai bent jau verslas.

Tačiau aš mėgaujuosi tuo, ką darau. Dažniausiai tikrinti laiškus laisvalaikiu man būna malonumas – taip darau ne iš prievolės. Džiaugiuosi atradęs veiklą, kai dirbdamas jaučiuosi, lyg atostogaučiau. Juk mano verslas ir yra beveik nesibaigiančios atostogos.

Kuo išskirtinis turizmo verslas?

Turizmo verslas niekada nebus nuobodus. Čia niekad negalėsite pasakyti, jog rutina užkniso juodai, nes rutinos nėra – kasdien išmokstate ką nors nauja. Tiesa, dažnas jaunuolis, svajojantis apie darbą turizmo srityje, mano, kad vien tik keliaus, atostogaus ir mėgausis gyvenimu. Tikrai taip – keliaus, tačiau virtualiai, per kompiuterio ekraną.

„Vis dėlto, širdyje labiau jaučiuosi keliautoju nei verslininku ir džiaugiuosi atradęs pomėgį, kuris tapo mano pragyvenimo šaltiniu.“

Kaip manai, ar Lietuvoje ši rinka pakankamai užpildyta?

Kai studijavau turizmo ir viešbučių administravimą, per verslo vadybos paskaitą dėstytojas pasakė: „Kvailiausias dalykas, kurį šiuo metu baigę turizmo studijas galėtumėt padaryti, – tai atidaryti dar vieną turizmo agentūrą, nes rinka jau perpildyta.“ Įsiminiau šią mintį, tačiau po jos dėčiau kablelį: „...rinka jau perpildyta, nebent sukursite ką nors išskirtinio, ką nors nematyta, kitaip, nei šiuo metu yra.“

„Makalius“ ir yra kitoks – garsiai kalbantis apie pigias keliones, nemokamai dalijantis patarimus ir teikiantis daugiau nei vien kelionių pardavimo ar planavimo paslaugas.

Ar planuoji plėsti įmonę kitose šalyse?

Prieš porą metų įkūrėme pirmą „Makaliaus“ padalinį Tailande – sekėjų skaičiumi šis projektas jau gerokai lenkia Lietuvos „Makalių“; ateityje neatmetu galimybės plėstis ir į daugiau rinkų.

Kas tau teikia laimę dirbant? Savirealizacija, komanda, pelnas?

Didžiausią laimę man teikia pats darbas – esu nepaprastai laimingas, kad tai mano pomėgis, mano aistra, ir nebuvo per tiek metų nė dienos, kad ryte atsikėlęs nenorėčiau vykti į darbą. Turizmas – nepaprastai įdomi ir plati sritis, tad vos užsnūdęs kaipmat gali sugalvoti naujų idėjų. Pavyzdžiui, pasisiūti „Makaliaus“ oro balioną ir parodyti keliautojams Lietuvos grožį, sklendžiant medžių viršūnėmis.

Jei kada nors nuspręstum nebevadovauti „Makalius.lt“ ir tapti tik akcininku – ką veiktum?

Visų pirma, neįsivaizduoju savęs be „Makaliaus“, nes „Makalius“ ir esu aš – tik per mane ir atsirado mano verslas. Bet jei tikrai taip nutiktų, leisčiausi į kelionę aplink pasaulį. Šimtu procentų nesiilsėčiau – ieškočiau naujų idėjų, kur nukreipti sugebėjimus. Nemanau, kad, uždirbus pinigų ar sukūrus verslą ir jam ilgai gyvuojant, būtų logiška tiesiog nieko neveikti. Tai neįmanoma, nors iš pradžių ir atrodo smagu. Veiksmą gali atrasti tik dirbdamas, kurdamas, generuodamas naujas idėjas ar spręsdamas kasdienius reikalus.

Ką patartum jaunam žmogui, svajojančiam apie nuosavą verslą?

Mėgautis tuo, ką darai. Jeigu kursi verslą, kuris tau ne prie širdies, arba menkai supranti jo subtilybes, nebus vidinės aistros ir džiaugsmo net iš visų jėgų stengiantis jį užauginti.

Noriu, kad suprastumėte: ne kiekvienas privalo būti verslininku, nenorėti kurti verslo – labai normalu. Daugybė žmonių nenori dirbti viršvalandžių ar visą parą galvoti apie verslą. Jie labiau norėtų 17 val. baigti darbą, grįžti pas artimuosius ir skirti laiką tik sau. Be to, samdomi darbuotojai neką mažiau prisideda prie verslo sėkmės ir turėtų būti labai vertinami. Kita vertus, jeigu negalite išmesti iš galvos verslo idėjos – rizikuokite ir įgyvendinkite svajonę. Juk kažkada „Makalius“ taip pat tebuvo mintis.

Ir tu turi unikalią idėją? Pabandyk ją įgyvendinti!

R. Širvinsko-Makaliaus istorija patvirtina pradžioje išsakytą teiginį, kad verslu neretai gali tapti veikla, kuria mes labai domimės, kurią mėgstame, tad sugalvojame, kaip paversti ją paslauga, už kurią žmonės norės mokėti. Beje, galima drąsiai sakyti, kad R. Širvinskas-Makalius laiku pristatė keliautojams savo paslaugas ir greitai sulaukė pripažinimo, – kartais, prieš įkuriant sėkmingą verslą, tenka pamėginti įgyvendinti ne vieną idėją.

Siekiant įkurti savo verslą, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad istorijos herojus ilgai nesitikėjo, jog jam pavyks savo veiklą padaryti pagrindiniu pajamų šaltiniu. Kodėl, paklausi, – juk daugybė žmonių motyvacinėse kalbose pabrėžia, kad reikia turėti didžiulių svajonių?

Matyti tolesnę perspektyvą tikrai labai svarbu, tačiau pernelyg aukšti ir sunkiai įgyvendinami lūkesčiai taip pat gali kišti koją. Itin didelių tikslų pradiniuose verslo etapuose pasiekti gali būti labai sudėtinga, o jeigu jie neišsipildys, prarasime motyvaciją kurti verslą, net jei jis bus tikrai perspektyvus.

Dar daugiau žinių pasisemk šios knygos puslapiuose >>> „Pradėk dabar: finansinis gidas paaugliams“.