Tyrimas: 7 iš 10 šalies studentų remia tėvai, didžiausios išlaidos – maistui

Du trečdaliai (63 proc.) atskirai nuo tėvų gyvenančių studentų susiduria su pinigų trūkumu, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Per dvejus metus tokių studentų dalis išaugo 6 procentiniais punktais. Pagrindiniais studentų pajamų šaltiniais išlieka tėvų ir artimųjų teikiama finansinė parama, daugiau nei pusė studentų renkasi dirbti.

„Vidutinės Lietuvos studentų disponuojamos pajamos šiuo metu siekia 428 Eur, tai yra, 18 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Visgi dėl išaugusių išlaidų didelė studentų dalis ir toliau gyvena finansinėje įtampoje, neretai pristinga pinigų mėnesio pabaigoje. Norėdami subalansuoti savo finansus, studentai mažina vartojimą, naudoja santaupas arba kreipiasi pagalbos į tėvus“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. 

Daugelį vis dar remia tėvai

Tyrimo rezultatų duomenimis, tėvų, globėjų ar giminaičių suteikiama finansinė parama išlieka pagrindiniu studentų pajamų šaltiniu – jos sulaukia 7 iš 10 studentų. 

„Ši finansinė pagalba ypač svarbi jauniausiems, 18-21 m. amžiaus bakalaurams, kurie visą dėmesį siekia skirti studijoms. Tuo tarpu vyresniuose kursuose vis daugiau jaunuolių imasi derinti studijas su darbu. Penktadalis studentų nurodo dirbantys pilnu etatu, ketvirtadalis bent dalį etato, dar 15 proc. – nereguliariai“, – sako J. Cvilikienė.

„Swedbank“ ekspertė atkreipia dėmesį, kad net 9 iš 10 studentų taip pat sulaukia papildomos nefinansinės paramos iš artimųjų. Pavyzdžiui, tėvai duoda maisto produktų, sumoka už degalus automobiliui, suteikia namų apyvokos reikmenų ar pan. 

„Pusei studentų ši nefinansinė parama leidžia sumažinti savo kasmėnesines išlaidas nuo 20 iki 50 proc., o kas penktam studentui – net perpus ar dar daugiau. Be to, tėvų parama labai svarbi ir į mokamas studijas įstojusiems studentams. Kone trečdalis jų nurodo, kad studijų mokestį bent iš dalies padengia tėvai“, − komentuoja J. Cvilikienė. 

Ji taip pat pastebi, kad nežymiai – nuo 8 iki 11 proc. padaugėjo studentų, kurie studijų laikotarpiui yra pasiėmę valstybės remiamas paskolas. 

„Gera tendencija ta, kad per dvejus metus sumažėjo studentų, kurie ima paskolas tam, kad įsigytų norimą daiktą ar padengtų gyvenimo išlaidas, ir beveik 4 kartais išaugo tokių, kurie ima paskolą studijoms finansuotis. Jaunuoliai supranta, kad mokslai yra prasminga investicija į savo ateitį“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė. 

Išlaidos išaugo penktadaliu

Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, per dvejus metus išaugo ne tik studentų disponuojamos pajamos, bet ir jų patiriamos išlaidos – vertinant studentų išlaidų kategorijas, jos išaugo apie 20 procentų. Dauguma studentų nurodo kas mėnesį išleidžiantys iki 500 eurų. 

„Didžiausią pajamų dalį studentai skiria maistui ir nealkoholiniams gėrimams – vidutiniškai tam išleidžia apie 125 Eur/mėn. arba 14 eur daugiau nei prieš dvejus metus. Reikšmingą dalį studento biudžeto atsiriekia ir išlaidos būstui, jo nuomai ar priežiūrai – 101 Eur/mėn. (+19 Eur). Tuo tarpu laisvalaikio pramogoms, renginiams, knygoms, alkoholiniams gėrimams ar tabako gaminiams kas mėnesį studentai nurodo skiriantys vidutiniškai po 44 eurus (+4,5 Eur)“, − studentų išlaidas komentuoja J. Cvilikienė. 

Pasak finansų ekspertės, įdomu tai, kad savarankišką gyvenimą pradėję studentai labiausiai nustemba dėl didesnių nei įsivaizdavo išlaidų maistui. Joms reikalingas lėšų kiekis būna netikėtas kas antram atskirai nuo tėvų pradėjusiam gyventi jaunuoliui. Daugiau nei planavo pinigų tenka skirti ir komunalinėms paslaugoms bei būsto nuomai. 

„Akivaizdu, kad kol gyvename su tėvais, sunku realiai įvertinti visų išlaidų dydį. Be to, daliai iš mažesnių miestelių atvykstančių studijuoti jaunuolių tenka savo pinigine patirti, kad didmiesčiuose pragyvenimas yra daug brangesnis nei regionuose“, – teigia J. Cvilikienė. 

Finansų valdymas gerėja

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė pastebi, kad nors finansinių iššūkių jaunimui netrūksta, yra ir džiuginančių pokyčių. 

„Matome, kad jaunimo gebėjimas planuoti ir valdyti finansus gerėja. Nepaisant to, kad 7 iš 10 studentų pasitaiko, kad pinigai baigiasi nesulaukus mėnesio pabaigos, tokie atvejai tampa retesni. Be to, daugėja studentų, kurie taupo, naudojasi biudžeto planavimo ir valdymo įrankiais“, – aiškina J. Cvilikienė.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, pinigų ateičiai atsideda beveik 80 proc. studentų. Maždaug kas antras studentas tą daro nereguliariai, o kas trečias – kiekvieną mėnesį.

„Taupančiųjų reguliariai skaičius didėja, ypač tarp dirbančių studentų. Net 40 proc. jų atsideda lėšų kiekvieną mėnesį ir tai yra net 66 proc. daugiau, nei prieš dvejus metus. Reguliarus kaupimas yra labai svarbus norint sukaupti didesnę sumą pinigų finansiniam rezervui ar planuojant didesnės vertės pirkinį“, – teigia J. Cvilikienė.

„Swedbank“ tyrimo duomenimis, didžioji dalis – 63 proc. – studentų savo pajamas ir išlaidas seka mintyse, intuityviai jaučia savo finansinę būklę. Tačiau daugėja tokių, kurie finansų valdymui naudoja skaitmeninius įrankius – 18 proc. pajamas ir išlaidas fiksuoja kompiuteryje ar telefone, 12 proc. naudojasi biudžeto planavimo įrankiu interneto banke, dar 7 proc. naudoja kitus planavimo įrankius ar sistemas internete.

Reprezentatyvią studentų apklausą apie jų finansinę situaciją ir įpročius „Swedbank“ užsakymu 2020 metų rugpjūtį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1 009 respondentai – Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentai.