„Swedbank“ užsakymu šiais metais atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidžia, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų, įsigijusių būstą, nėra visiškai patenkinti savo pasirinkimu. Apklausti būstą įsigiję gyventojai įvardija, kad jei tektų pakartoti nuosavų namų pasirinkimo ir pirkimo procesą, jie labiau domėtųsi nekilnojamojo turto tendencijomis, ilgiau svarstytų skirtingus būsto variantus ir sukauptų didesnį pradinį įnašą.
Nuosavų namų pirkimas yra labai svarbus sprendimas, susijęs su ilgalaikiu šeimos gyvenimo komfortu bei rimtais finansiniais įsipareigojimais, galinčiais daryti lemiamą įtaką visos šeimos gyvenimo kokybei artimiausius 20 ar net 30 metų. Dėl to šį sprendimą reikėtų priimti tik kruopščiai atlikus visus namų darbus, o mokytis geriau ne iš savo, bet iš kitų klaidų.
Būsto įsigijimo sandorių vasarą paprastai sumažėja, tačiau turint omenyje, kad nuosavų namų paieškos ir pirkimo procesas vidutiniškai užtrunka nuo 3 iki 6 mėnesių, vasara yra bene geriausia proga susirinkti visus argumentus, prielaidas ir sąlygas būstui įsigyti. Kai dienos ilgesnės, o darbo krūvis tradiciškai mažesnis, galima daugiau laiko skirti įvairių būsto variantų apžiūrai, be to, paprasčiau įvertinti galimų būsimų namų kaimynystę. Geriau keliais mėnesiais ar net pusmečiu prailginti būsto įsigijimo procesą, nei vėliau gailėtis kelis dešimtmečius.
Pirmiausia ir turbūt svarbiausia užduotis yra savo ir šeimos poreikių apibrėžimas ir įvertinimas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuosaviems namams keliami reikalavimai kinta, keičiantis šeimos situacijai, didėjant pajamoms arba su amžiumi. Pavyzdžiui, kuo jaunesni žmonės iš mažesnių šeimų renkasi būstą, tuo jiems aktualesnis yra miesto centras, pramogų ir paslaugų koncentracija.
Tuo tarpu šeimai, auginančiai vieną ar keletą vaikų, svarbu daugiau erdvės, saugi kaimynystė, vaikų darželių ir kitų ugdymo įstaigų infrastruktūra. Suprantama, kad mažiau patirties turintiems gyventojams gali būti sunku prognozuoti būsimus poreikius, tačiau apie juos galima pakalbėti su specialistais, vyresniais draugais ar kolegomis – vasara yra puikus metas juos aplankyti ir pramogas suderinti su vertingos informacijos dalybomis.
Labai svarbu ir realiai įvertinti savo galimybes: ar esama finansinė situacija leidžia įsigyti poreikius atitinkantį būstą? Kiek santaupų reikia būti sukaupus, kokią dalį reikėtų skolintis? Kokios turėtų būti šeimos pajamos, mokant būsto paskolą ir atsiradus šeimos pagausėjimui, iš kokių pajamų ir kiek laiko šeima galėtų išgyventi, jei vienas iš sutuoktinių netektų pajamų šaltinio? Šiuos klausimus reikėtų aptarti, sprendžiant asmeninių ir šeimos poreikių bei finansinių galimybių atitikimą įsigijus nuosavus namus. Tiesa, svarbu ne tik aptarti, bet ir atlikti bent preliminarius skaičiavimus. Tai galima padaryti bendradarbiaujant su specialistais ar pasitelkus įvairias finansinių institucijų pateikiamas skaičiuokles, savo išlaidų istoriją.
Kai poreikiai ir galimybės aiškios, kita labai svarbi dalis yra paties būsto įvertinimas, nes jis susijęs su galimu mažesniu ar didesniu turto nuvertėjimu ateityje, jo likvidumu, atsiradus poreikiui būstą parduoti. Taip pat su būsimų būsto išlaikymo kaštų dydžiu.
Vertėtų pasidomėti planuojamo pirkti būsto statybos kokybe, pavyzdžiui, kokia yra projektą plėtojusios bendrovės reputacija, kokią patirtį turi name jau gyvenantys kaimynai. Jei būstas senos statybos, verta išsiaiškinti apie vamzdynų, elektros instaliacijos, stogo atnaujinimo darbus, namo renovacijos galimybes ar planus, įvertinti gyventojų bendrijos aktyvumą ir panašiai. Iš pirmo žvilgsnio net ir nedideli niuansai vėliau gali virsti nenumatytomis išlaidomis, nemalonumais ar netgi finansiniu nuostoliu.
Nemažiau svarbi visų laikų būsto likvidumo sudedamųjų dalių visada buvo ir yra vieta, todėl išsirinkus nuosavus namus patartina pasidomėti numatyta miesto plėtra ir planais aplinkui. Pavyzdžiui, jei jums svarbiau ne miesto šurmulys, o ramybė ir planuojate pirkti būstą kvartalo pakraštyje su didesne neužstatyta erdve matoma pro langus, turėtumėte įsitikinti, ar po metų kitų ten nebus pastatytas populiarus prekybos centras, nutiestas aplinkkelis ir panašiai.
Labai panašius namų darbus reikėtų atlikti ir ketinantiems įsigyti antrąjį būstą, sodo sklypą ar sodybą poilsiui.
Vienas iš trijų svarbiausių žingsnių, kuriuos imant būsto paskolą Lietuvos gyventojai keistų, yra pradinio įnašo dydis – antrą kartą pirkdami būstą jie sukauptų daugiau nuosavų lėšų. Galbūt vasarą verta išnaudoti papildomas galimybes užsidirbti ar brangias šeimos atostogas užsienyje kūrybiškai iškeisti į lėtą vasarojimą Lietuvos kaime pas tėvus ar senelius ir tokiu būdu padidinti santaupų sumą?