Nauji sukčių metodai: dirbtiniu intelektu kuriamos žinių laidos ir dvigubi laiškai

Apie budrumą siekiant apsisaugoti nuo sukčių pastaruoju metu kalbama vis daugiau. Gerėjant gyventojų galimybėms atpažinti apgavikų veiklą, šie nuolat ieško naujų būdų, kaip išvilioti žmonių pinigus. Siekiant apgaulę pateikti įtikinamai, tobulinamos ir psichologinės schemos ir pasitelkiami naujausi technologiniai įrankiai, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.

„Naujausios sukčiavimo schemos išnaudoja norą praturtėti, kelia nerimą ar skubą. Ir nors gyventojai vis geriau geba atpažinti nusikaltėlių veiklą, apgavikų taikomi psichologinio spaudimo modeliai kartu su naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis tampa itin pavojingu ir, kol kas, sunkiai demaskuojamu deriniu“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Nors daugelis gyventojų jau yra budresni, tai žinodami sukčiai keičia savo veikimo modelį ir taiko naujas taktikas – pavyzdžiui, siunčia keletą susijusių laiškų, lėtindami procesą ir taip dirbtinai kurdami „patikimumą“.

„Šį metodą galima vadinti „dvigubų laiškų“ schema: pirmasis laiškas gali atrodyti visai neutralus – pavyzdžiui, informacinis pranešimas, įspėjimas apie planuojamą atsiųsti dokumentą, sąskaitą, siuntą ar pan. Taip siekiama sukurti laukimo efektą. Po šio siunčiami paskesni laiškai su kenkėjiškomis nuorodomis ar kitais priedais – „žadėtu dokumentu“, „patikslinta informacija“ ir pan. Kadangi gavėjas jau buvo tarsi įspėtas apie tokį laišką, kritinis vertinimas sumažėja ir žmogus lengviau pasiduoda apgavystei“, – sako Ž. Augonė.

Pasak jos, suklastotos svetainės, el. laiškai, klaidinančios reklamos socialiniuose tinkluose, deja, yra nauja kasdienybė.

„Su šiuo negatyviu reiškiniu kovojame edukacija, technologinėmis priemonėmis, glaudžiai bendradarbiaujame su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru bei teisėsauga. Kiekvieną savaitę pranešame apie vidutiniškai iki 10 sukčių sukurtų klastočių, aptinkamų socialinių tinklų ir paieškos svetainėse“, – teigia Ž. Augonė.

Kaip išlikti budriems

Ž. Augonės teigimu, sukčiams sparčiai tobulinant savo metodus, finansinis raštingumas ir nuoseklus gyventojų švietimas išlieka efektyviausia prevencijos priemone, padedančia sumažinti finansinius nuostolius.

„Kilus bent menkiausiai abejonei dėl netikėtai gauto pasiūlymo, susidūrus su skubinimu bei asmeninių duomenų reikalavimu, rekomenduojama nutraukti bendravimą su susisiekusiu asmeniu ir informaciją pasitikrinti savarankiškai, oficialiais banko ar kitos įstaigos kontaktais“, – sako Ž. Augonė.

Taip pat banko atstovė pabrėžia, kad priimant finansinius sprendimus reikėtų nesivadovauti emocijomis: stresas ar baimė dažnai yra signalas sustoti ir neskubėti veikti. Papildomą apsaugą tokioje situacijoje suteiks ir pokalbis su artimaisiais – tai ypač naudinga vyresnio amžiaus gyventojams.

„Apsauga nuo sukčių yra visos šeimos rūpestis. Jaunesni šeimos nariai, geriau išmanantys skaitmeninį pasaulį, gali atlikti svarbų vaidmenį inicijuojant pokalbius su tėvais bei seneliais apie galimas grėsmes. Tokie pokalbiai turėtų būti grįsti pasitikėjimu ir susitarimu visada pasitarti šeimoje prieš priimant didesnius finansinius sprendimus. Tai padės sumažinti apgavysčių riziką ir sustiprins finansinį saugumą“, – sako Ž. Augonė.

Daugėja dirbtiniu intelektu gaminimų vaizdo klastočių

Pinigų išviliojimu užsiimančios grupuotės vis dažniau savo veiklai pasitelkia naujausias technologijas – pavyzdžiui, dirbtinį intelektą (DI), sako dezinformacijos analizę vykdančios nevyriausybinės organizacijos „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas. Vienas naujausių ir itin paveikių formatų – išmaniosios, skaitmeninės klastotės (angl. deep fake).

„Dirbtiniu intelektu generuoto video turinio, naudojamo sukčiavimo schemose, daugėja drastiškai. Kartais per vieną savaitę fiksuojame 500–700 tokių atvejų. Tai įvairiuose socialiniuose tinkluose rodomi vaizdo įrašai, kuriuose – žinomi veidai: nuo futbolininkų iki užsienio televizijos laidų vedėjų, taip pat Lietuvoje gerai žinomų žurnalistų ir politikų veidų. Vaizdo įrašai gali būti sugeneruoti tarsi žinių laida, kurioje pasakojamos sėkmės istorijos apie uždirbtus milijonus, reklamuojamos įvairios nuorodos“, – sako V. Daukšas.

Tokiuose vaizdo įrašuose žiūrovai kreipiami į netikras investavimo platformas, sukčių valdomus lošimų-žaidimų puslapius, kurie naudojami kaip būdas išvilioti pinigus. Pirminis tokių manipuliacijų tikslas, anot V. Daukšo, yra surinkti gyventojų kontaktinius duomenis. Vėliau tais kontaktais siunčiama įvairi informacija, rodomos reklamos, taip pat gali būti skambinama telefonu ir kviečiama neva „investuoti“.

„Vaizdo klastotes tikrai sunku atpažinti. Jų kokybė labai aukšta, vaizdo įrašuose kalbama taisyklinga lietuvių kalba. Prastesnės kokybės vaizdus išduoda ne taip ištariami skaičiai, linksniai ar neteisingos raidės. Bet su politikų ar žurnalistų veidais pateikiamos klastotės gali atrodyti tikrai įtikinamai“, – pažymi V. Daukšas.

Dar vienas dažnai naudojamas piktavalių metodas – realus laiko prisijungimo perėmimas. Tai el. paštu ar SMS žinute siunčiama nuoroda neva į tikrą banko ar finansų įstaigos puslapį, raginant suvesti savo duomenis ir prisijungti į asmeninį banką, Smart-ID paskyrą ar pan. Klientui jungiantis į netikrą puslapį, su jo vedamais duomenimis sukčiai jungiasi į tikrą banko paskyrą. Galiausiai žmogui ekrane rodomas pranešimas, neva prisijungti nepavyko ir prašoma pakartoti prisijungimą. O kol žmogus tai daro, apgavikai jau tuština jo banko sąskaitą. „Ši schema irgi yra labai paplitusi ir tikrai grėsminga“, – pažymi pašnekovas.

Kaip atpažinti ir ką daryti susidūrus?

Vieni pagrindinių galimos sukčių veiklos požymių – žadamas didelis atlygis ir neįprastas skubinimas atlikti vieną ar kitą veiksmą. Pajutus bent menkiausią abejonę dėl gauto pasiūlymo, reikia nutraukti bendravimą su susisiekusiu asmeniu ir apie tai pranešti tarnyboms, teigia V. Daukšas.

„Sukčiai visada žada neįtikėtino dydžio grąžas – tokias, kokios rinkoje paprastai neegzistuoja. Todėl jei pasiūlymas skamba per gerai, vadinasi, taip ir yra. Apie įtariamą sukčiavimo atvejį visada galima pranešti policijai, Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, policijai arba mums. Jei tai vyksta socialiniame tinkle – praneškite apie veiklą ir pačiai platformai“, – teigia organizacijos vadovas.

Jis pabrėžia, kad sukčiai nuolatos ieško naujų kelių apgaulėms vykdyti, todėl gyventojams taip pat reikėtų investuoti daugiau laiko ir pastangų, mokantis įvertinti informacijos patikimumą.

„Sukčiai veiks tol, kol bus ką paveikti. Todėl būtina didinti gyventojų atsparumą. Tam visada rekomenduojame mūsų ar kitų organizacijų kuriamą turinį, pavyzdžiui, nemokamą internetinį kursą „InfoSkydas“, kuriame pasakojame, kaip įvertinti gaunamą informaciją ir nepasiduoti manipuliacijoms skaitmeninėje erdvėje“, – sako V. Daukšas.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją.