„Swedbank“ tyrimas atskleidė, kiek uždirba papildomai uždarbiaujantys lietuviai

Papildomai uždarbiaujantys šalies gyventojai dažniausiai užsidirba iki 50 eurų per mėnesį siekiančią sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Tiesa, kai kurių gyventojų papildomas uždarbis sudaro netgi didesnę nei 800 eurų sumą per mėnesį.

„Šįmet, palyginti su 2021 m., padaugėjo mažesnes papildomo uždarbio sumas uždirbančių gyventojų. Pagrindinė mažėjančių papildomų pajamų priežastis yra tai, kad gyventojai tam skiria mažiau laiko. Viena vertus, lyginame rezultatus su pandemijos metais, kada daliai dėl sumažėjusių pagrindinių pajamų teko ieškoti papildomo uždarbio galimybių. Kita vertus, gerėjančios gyvenimo sąlygos ir augantys atlyginimai sudaro galimybes pakankamai patogiai gyventi, neieškant papildomų pajamų šaltinių. Tai patvirtina ir kiti tyrimo duomenys“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Be to, pasak J. Cvilikienės, dalis papildomai uždirbusių didesnes pajamas savo papildomo uždarbio užsiėmimus paverčia oficialia veikla ar netgi vieninteliu savo pragyvenimo šaltiniu.

Papildomai uždirbantys iki 50 eurų per mėnesį nurodo 29 proc. gyventojų, 17 proc. sako, kad papildomos jų pajamos sudaro 51–100 eurų per mėnesį. Didesnę – 101–200 eurų per mėnesį siekiančią papildomo uždarbio sumą nurodo sako gaunantys 15 proc. respondentų. Tai, kad papildomai užsidirba 401–800 eurų ar daugiau nei 800 eurų per mėnesį, teigia po 4 proc. gyventojų.

Skiria mažiau laiko

„Didžioji papildomai uždarbiaujančiųjų dalis (43 proc.) šiai veiklai skiria iki 5 valandų per savaitę. Tiek laiko papildomam uždarbiui skiriančių dalis, palyginti su 2021 m., padidėjo beveik 10 proc. punktų“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Papildomam uždarbiui skiriantys 5–10 valandų per savaitę teigia 24 proc. respondentų, 19 proc. sako, kad tam skiria daugiau nei 10 val. per savaitę.

Kaip rodo tyrimo duomenys, vis mažesnė gyventojų dalis apskritai yra suinteresuota papildomu uždarbiu – 27 proc. gyventojų nurodo, kad per praėjusius metus papildomai neuždarbiavo ir tai jų nedomina. 2021 m. taip teigiančių buvo gerokai mažiau – 15 proc.

„Tendenciją, kad vis mažiau gyventojų svarsto apie galimybę papildomai užsidirbti, stebime jau nuo 2017 m. Tais metais sakiusių, kad papildomai neuždarbiavo ir užsidirbti papildomai jie nenorėtų buvo vos 9 proc.“, – pažymi J. Cvilikienė.

Svarbu rasti pusiausvyrą

Pasak J. Cvilikienės, planuojant užsidirbti papildomų pajamų ir norint išlaikyti sveiką darbo bei poilsio pusiausvyrą, pirmiausia verta pagalvoti apie būdus užsidirbti papildomų pajamų pasyviai – parduodant nereikalingus daiktus ar drabužius, išnuomojant tam tinkamus daiktus ar įrenginius.

„Svarstant apie pastovesnį papildomą uždarbį, reikėtų įvertinti savo įgūdžius ir kompetencijas. Kai kuriais atvejais paprasčiausia bus „įdarbinti“ tuos pačius gebėjimus, kuriuos pritaikome savo pagrindiniame darbe. Kitais atvejais papildomu pajamų šaltiniu gali virsti mūsų hobiai ar netgi asmeninės savybės. Na, pavyzdžiui, jei mums puikiai sekasi sutarti su vaikais ar gyvūnais, galbūt mums tiks auklės darbas“, – sako J. Cvilikienė.

Tuomet, „Swedbank“ Finansų instituto vadovės teigimu, reikėtų įvertinti savo galimybes – kiek laiko galime skirti papildomai veiklai, atsižvelgiant į kitus turimus profesinius ir asmeninius įsipareigojimus bei būtinybę pasilinkti laiko poilsiui.

„Pernelyg didelis darbo krūvis gali virsti perdegimu, o tuomet gali apkarsti bet koks papildomas uždarbis ir galimybės patenkinti didesnius finansinius poreikius. Taigi, labai svarbu, kad realistiškai įvertintume, kokią sumą norime uždirbti ir per kiek laiko tai yra įmanoma padaryti“, – akcentuoja J. Cvilikienė.