Stresą ir įtampą gali lemti įvairios priežastys, o finansiniai klausimai tarp jų užima ne paskutinę vietą. Net 64 proc. 18–24 metų žmonių Lietuvoje pripažįsta, kad asmeniniai finansai jiems kelia daugiau streso nei kiti asmeninio ar profesinio gyvenimo iššūkiai, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tačiau sumažinti įtampą dėl pinigų įmanoma laikantis kelių svarbių taisyklų.
Nenuostabu, kad susidūrę problemomis, dažniausiai jas išspręsti bandome vieni. Ypatingai, kai kalba pradeda suktis apie pinigus. Daugelis iš mūsų jaučiamės nepatogiai, kuomet reikia atskleisti savo uždirbtą ar išleistą sumą, jaučiame gėdą prisipažinti apie padarytas finansines klaidas.
Tačiau būtent atviras pokalbis gali būti veiksminga streso dėl finansų (ir ne tik) malšinimo priemonių. Verta atvirai pasikalbėti su artimu draugu ar partneriu apie mus slegiantį finansinį nerimą. Kitas žmogus gali daug racionaliau ir mažiau emocingai padėti įsivertinti tikrąją situaciją. O ir tinkamą sprendimo būdą lengviau atrasti dviese.
Taip pat pagalbos galima kreiptis į finansų specialistus dėl asmeninių finansų konsultacijos. Tokiu atveju gausime profesionalių patarimų bei įgysime žinių, kaip geriausiai išspręsti finansines problemas.
Mėnesio biudžeto nustatymas ir jo laikymasis suteikia finansinio stabilumo, padeda įgauti kontrolės jausmą. Biudžetas taip pat svarbus norint sukaupti finansinį rezervą netikėtiems atvejams, kai ženkliai sumažėja pajamos ir išauga išlaidos. Patarimų, kaip susiplanuoti asmeninį biudžetą ir ką į jį įtraukti, galite rasti čia.
Norint valdyti ir stebėti savo biudžetą, internete galima rasti daug šablonų, kurie padeda paskirstyti išlaidas pagal tam tikras kategorijas. Vienas paprasčiausių būdų sekti savo pajamas ir išlaidas bei santaupoms numatytas sumas – excel lentelė. Mėnesio biudžeto lentelės pavyzdį bei įvairių diskusijų asmeninių finansų klausimais galite rasti „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“.
Daugelis sutiks, kad savo biudžete galime atrasti pirkinių, kurie nebuvo planuoti ir reikalingi. Spontaniški pirkiniai sukelia pasitenkinimo jausmą, tačiau žvilgtelėjus į savo sąskaitą, šis jausmas greitai dingsta. Norint to išvengti, vertėtų einant į parduotuvę susidaryti pirkinių sąrašą ir stengtis jo laikytis. Tokiu būdu nusipirksime tai, ko tikrai reikia, akys nebus taip lengvai linkusios nuklysti į kitas prekes ar akcijų pasiūlymus.
Beje, verta ir įdėmiai peržiūrėti ir periodines išlaidas. Galbūt turime prenumeratą, kurios nenaudojame? O gal laikas persvarstyti pigesnio transporto pasirinkimą? Galimybių sumažinti išlaidas yra tikrai nemažai, tereikia įdėti šiek tiek pastangų ir paieškoti jums tinkančių sprendimų.
Internete ir bankų svetainėse galima surasti įvairių priemonių, kurios padeda kontroliuoti savo asmeninius finansus, pasiekti trumpalaikius ir ilgalaikius taupymo tikslus, investuoti į ateitį. Kiekvienas mažas žingsnelis gali padėti sumažinti nerimą dėl finansų. Pavyzdžiui, e. taupyklė, kuri padės taupyti beveik nepastebint.
Be to, siekiant padėti kovoti su stresu, kylančiu dėl pinigų, „Swedbank“ Finansų institutas inicijavo projektą „Man ramu“. Jame galima išspręsti finansinį IQ testą ir gauti įžvalgas, kaip geriau tvarkyti savo finansus. Visą informaciją apie projektą rasite šioje nuorodoje: https://www.swedbank.lt/private/campaign/iAmCalm
Parengta remiantis „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės ir „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovės Ritos Stanelytės įžvalgomis bei „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvia šalies gyventojų apklausa.