Stipri finansinė sveikata leidžia jaustis saugiai

Stipri finansinė sveikata – tai ne tik gebėjimas valdyti kasdienius finansus, bet ir mokėjimas pasirūpinti saugia ateitimi. Į ką svarbu atkreipti dėmesį planuojant tiek artimiausio pusmečio biudžetą, tiek ilgesnio laikotarpio finansus? Kaip nepakliūti į neplanuotų išlaidų spąstus? Ar kruopštaus taupymo dienotvarkėje galima rasti lėšų malonumams?

Kasdienis balansas: metas peržiūrėti planą

Pirmasis metų pusmetis eina į pabaigą ir dabar pats metas įvertinti, kaip sekasi laikytis biudžeto plano. Ar patirtos išlaidos atitiko planą? Kur ir dėl kokių priežasčių nukrypta? Kaip galima to išvengti ateityje? Į ką reikėtų atsižvelgti ir kokius sprendimus priimti planuojant antrojo pusmečio išlaidas?

Antrąjį pusmetį svarbu įvertinti čia pat esančios vasaros planus: galbūt patys atostogausite, o gal pas jus lankysis anūkai? Kaip gi pamirši regis dar tolimą, bet neišvengiamai ateisiantį šildymo sezoną ir didžiąsias metų šventes? Visa tai augina įprastas mėnesio išlaidas, ir tam rekomenduojama ruoštis iš anksto.  

Peržvelgiant savo biudžeto eilutes, reikėtų įvertinti ir tai, ar pavyksta apsisaugoti nuo neplanuotų išlaidų bei atidėti lėšų taupymui, ar esame sukaupę pakankamą finansinį rezervą, o sukauptos santaupos saugios. Galbūt dalį santaupų, saugodami jas nuo infliacijos ir siekdami didesnės grąžos, investuojame. Ar pasirinkti investavimo instrumentai atitinka mūsų poreikius bei tinkamą rizikos lygį?

Santaupos: sukaupti, apsaugoti, auginti?

Įprastai pakankamu finansiniu rezervu laikomos bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio santaupos. „Swedbank“ atliekamas Finansinės sveikatos tyrimas rodo, kad didžioji dalis vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių pasižymi gera finansine sveikata, atsakingai taupo ir turi sukaupę pakankamą finansinį rezervą. Kad sukauptų santaupų „nesugraužtų“ infliacija ir jos nenuvertėtų, o gal net ir ūgteltų, galima pagalvoti apie jų įdarbinimą. Tam gali pasitarnauti įvairūs investavimo produktai.

Tiesa, investicijoms itin svarbu pasirinkti tinkamo rizikos lygio priemones. Investavimo rizikoms valdyti esama ne vieno būdo, tačiau vienas svarbiausių – aukštesnės rizikos priemones rinktis jaunesniame amžiuje, o su laiku investavimo portfelyje didinti mažesnės rizikos priemonių dalį. Tarp tokių, palyginti saugių, taupymo priemonių galėtų būti valstybės taupymo lakštai bei investavimas fonduose.

•    Valstybės taupymo lakštai
Dalį laisvų lėšų galima investuoti į saugius ir fiksuotą grąžą turinčius produktus, tarkime Vyriausybės taupymo lakštus. Nuo 2023 m. vasaros Vyriausybės platintų vienerių ir ketverių metų taupymo lakštų metinės palūkanos buvo didesnės nei 3 proc. Be to, įsigyjant taupymo lakštų nepatiriama papildomų išlaidų už taupymo lakštų įsigijimą ir saugojimą. Tiesa, svarbu žinoti, kad palūkanų normos kiekvienai emisijai nustatomos atskirai, atsižvelgiant į atitinkamos trukmės Vyriausybės valstybės vardu skolinimosi palūkanų normos vidurkį.

•    Investiciniai fondai
Istoriškai didesnės investicinės grąžos nei iš vertybinių popierių galima tikėtis iš investicinių fondų. Skaičiuojama, kad vidutinė metinė subalansuotų investicinių fondų grąža siekia apie 10 proc. Toks investavimo būdas palyginti saugus, nes investavimo sprendimus priima profesionalūs fondų valdytojai. Fonduose galima investuoti nedidelėmis sumomis, tarkime, kad ir eurą per mėnesį, tad ši priemonė puikiai tinkama pirmiesiems investavimo bandymams. Sandoriai ir vertybinių popierių saugojimas fonduose – nemokami.

Apsidrauskite nuo netikėtų išlaidų

Finansinį saugumą galime užsitikrinti ne tik sukaupę pakankamai santaupų, bet ir pasirūpinę, kad jų netektų prarasti nutikus netikėtiems gyvenimo atvejams. Vienos didžiausių neplanuotų išlaidų atsiranda dėl įvairių nutikimų susijusių su mums priklausančiu turtu.

„Swedbank“ gyventojų turto draudimo duomenys rodo, kad didžiausios žalos praėjusiais metais Lietuvoje išmokėtos dėl gaisrų, tačiau dažniausiai pasitaikančios žalų priežastys yra dvi – dėl įvairių aplinkybių nutikę užpylimai ir netyčiniai nuostoliai, kurie atsiranda dėl pačių turto savininkų veiksmų ar neatsargumo.

Paprasta situacija: norėjote paimti sunkų dubenį nuo viršutinės lentynos, bet suvirpėjo ranka ar slystelėjote ir jis nukrito tiesiai ant kaitlentės bei ją sudaužė. Kita situacija: dulkių siurbliu užkabinote televizorių, kuris nukrito ir sudužo, nukrito lentyna ir sudaužė vertingus daiktus ir panašiai. Nors žala padaryta dėl jūsų kaltės, šiuos nuostolius gali kompensuoti gyventojų turto draudimas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad statinių, turto ir civilinės atsakomybės draudimas galioja ne tik namų sienoms ir juose esantiems daiktams, prietaisams, įrengimams, tačiau apsaugo ir nuo nuostolių, kuriuos netyčia galite sukelti kaimynams ar aplinkiniams.

Kai biudžetas sustyguotas

Tinkamai pasirūpinus būtiniausiomis reikmėmis, santaupomis ir draudimu, gali paaiškėti, kad lieka šiek tiek lėšų, kurias galėtume skirti, kad ir nedideliems malonumams. Juk emocinė sveikata ne ką mažiau svarbi nei finansinė. Galbūt seniai svajojome nueiti į teatrą, kiną ar įsigyti patinkantį daiktą, o gal matome, kad sau galėtume leisti net kelionę. Kartais lieka visai nedaug ir tepakanka kavos puodeliui su pyragaičiu vietinėje kavinukėje, tačiau ir šį nedidelį malonumą galima paversti gražia tradicija, tarkime suderinus su susistikimu su seniai matytais bičiuliais.

Daug kultūrinių renginių, festivalių, koncertų, susitikimų, knygų pristatymų, švenčių vyksta nemokamai, tad skyrus šiek tiek laiko pasidomėti, galima susidaryti nemenką kultūrinę programą. Apie nemokamus renginius galima sužinoti specialiose interneto svetainėse, pavyzdžiui www.renginiai.kasvyksta.lt, taip pat bendruomenių namuose, parapijose, bibliotekose ir kitose vietose. Kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai visoje Lietuvoje lankytojams atveria nuolatinių ekspozicijų duris nemokamai. Dažnu atveju senjorams taikomos ženklios nuolaidos ir apsilankius įprastomis dienomis. Nepamirškite šiais metais vyksiančios Šimtmečio Dainų šventės, didžioji dalis jos renginių bus nemokami.