Finansinės sveikatos gerinimo atmintinė: į ką atkreipti dėmesį per ateinančius metus

Metų pradžioje dažnas jau matuojasi naujus sportbačius ir tikisi pagerinti savo sveikatą, o ką reikėtų pasimatuoti norint, kad geresnė būtų finansinė sveikata? Aptarkime pagrindinius trumpalaikius ir ilgalaikius finansinius tikslus, kuriems dėmesį reikėtų skirti visus metus.

Pirmas žingsnis – biudžeto peržiūrėjimas

Pradėti savo finansinį planavimą reikėtų nuo finansinės sveikatos vertinimo. Jei jau turite įprotį planuoti finansus ir susidaryti nuoseklų biudžetą – puiku! Peržvelgę praėjusių metų planus ir faktines išlaidas, galėsite įvertinti, ar realybė tuos planus atitiko. Jei nuo plano kiek nukrypta, nereikėtų pernelyg krimstis – gyvenimas pernelyg netikėtas, kad viskas vyktų 100 proc. pagal planą. Tačiau svarbu įvertinti, kodėl, kada ir kur atsirado nuokrypiai.

Tiek jau turintiems asmeninių finansų planavimo patirties, tiek pradedantiems metų pradžioje naudinga peržvelgti savo pajamas bei išlaidas ir įvertinti, kurios jų buvo būtinos, o kur pinigus skyrėte savo malonumui ar impulsyviems pirkiniams. Planuojant artimiausių metų tikslus tai padės suprasti, kurias išlaidas prireikus galite sumažinti, idant galėtumėte efektyviau siekti savo tikslų.  

Atkreipę dėmesį į išlaidas, kurios buvo netikėtos ir gal netgi sukėlė nerimą ar nepatogumus, galite priimti sprendimus, kaip pasiruošti netikėtumams planuojant savo finansus ateityje. Svarbu įvertinti ir tai, kiek pinigų sukaupėte finansiniame rezerve ir ar investavote. Galiausiai, jei turite skolų, peržvelkite, ar pavedimai buvo atliekami laiku. Jei mokėjimus praleidote ir dėl to teko mokėti delspinigius, apsvarstykite, kaip to galėjote išvengti.

Trumpalaikiai tikslai – metų finansinis kalendorius

Antras žingsnis savo metiniame finansų planavime turėtų būti biudžeto sudarymas arba jau turimo atnaujinimas. Tai – daugiausiai įtakos jūsų trumpalaikiams finansiniams tikslams turintis žingsnis. Svarbu apgalvoti ne tik artimiausio mėnesio išlaidų eilutes, bet ir tai, kokie kruopštesnio finansų planavimo bei daugiau lėšų pareikalausiantys įvykiai laukia per metus.

Tarp tokių finansinio kalendoriaus datų – atostogos, gimtadieniai, vasaros švenčių sezonas. Turint mokyklinio amžiaus vaikų – apsipirkimas mokyklai, o studijuojant valstybės nefinansuojamoje vietoje – įmokos už studijas. Galiausiai, be abejo, ir didžiosios metų šventės.

Tie metų mėnesiai, kuriuose į kalendorių įrašytos jūsų numatytos šventės ar kelionės, bus tikrai „brangesni“ nei įprasta, todėl tam verta ruoštis iš anksto. Todėl įsivertinkite, kokių išlaidų jie pareikalaus bei numatykite, kokią sumą taupymui reikėtų atidėti kiekvieną mėnesį, kad be finansinės įtampos pasitiktumėte lauktą šventę ar kelionę. Na, o tuomet kiekvieno savo mėnesio biudžete greta išlaidų eilučių maistui, būstui, transportui įrašykite ir taupymą norimiems tikslams.

Beje, jei praėjusiais metais finansus iš pusiausvyros išmušė netikėtas automobilio gedimas ir dėl to padidėjusios išlaidos, nepamirškite atstatyti tam panaudoto finansinio rezervo. O jei jo neturite, verta jį įsirašyti į šių metų finansų kalendorių – netikėtai padidėjus išlaidoms ar sumažėjus pajamoms sau tikrai padėkosite.

Ilgalaikiai tikslai – tvarūs finansai ir pasiruošimas ateičiai

Ilgalaikiai tikslai vaidina reikšmingą vaidmenį užtikrinant stiprią finansinę sveikatą. Jei dar neturite išsikėlę ilgalaikių tikslų, pirmiausia turėtumėte įsivardinti, kokie jie yra. Pavyzdžiui, būsto įsigijimas, vaikų išsilavinimas ar komfortiška senatvė. Pagalvokite, kiek jie „kainuos“ ir kiek reikia atsidėti kas mėnesį, kad juos pasiektumėte. 

Taupymas. Norint užsitikrinti gerą finansinę sveikatą, taupymas svarbus tiek trumpalaikėje, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje. Jei, pavyzdžiui, turite tikslą įsigyti būstą, svarbu nusimatyti, kiek turėtumėte sukaupti pradiniam įnašui bei apskaičiuoti, per kiek laiko yra realu šį tikslą pasiekti bei kiek kas mėnesį turėtumėte atsidėti pajamų. 

Investavimas. Pasidomėkite investavimo galimybėmis atsižvelgdami į savo tikslus, laiko perspektyvą ir rizikos toleranciją. Galbūt būtent investavimas galėtų padėti pasiekti ilgalaikių finansinių tikslų. O jei jau turite patirties investavime, peržiūrėkite kaip jums sekėsi, galbūt vertėtų iš naujo apsibrėžti savo investavimo strategiją. 

Senatvės pensija. Įvertinkite, ar pakankamai ruošiatės savo senatvei. Peržiūrėkite, kiek šiuo metu skiriate senatvės pensijai ir kokia grąža prognozuojama. Kaupimas II pensijų pakopoje yra pirmas ir labai svarbus žingsnis link labiau finansiškai aprūpintos senatvės. Tačiau tam, kad pavyktų sukaupti didesnę sumą, verta jau šiandien pagalvoti apie papildomą kaupimą III pakopos pensijų fonduose ar investuojant savarankiškai. 

Jei jau esate sudarę II ir/ar III pakopos senatvės pensijos, taupymo priemonių sutartis, nepamirškite peržiūrėti šių sutarčių. Įsitikinkite, ar tai vis dar atitinka jūsų poreikius, asmeninius finansus bei išsikeltus tikslus.

Skyrus laiko refleksijai, tikslų išsikėlimui bei planavimui, svarbu nepamesti šių planų. Finansų planavimas yra procesas, prie kurio nuolat rekomenduojama sugrįžti. Stebėkite, ar pavyksta finansus valdyti pagal planą. Jei ne – galbūt išsikėlėte nerealistiškus tikslus, o galbūt tiesiog reikia daugiau laiko priprasti prie naujos disciplinos. Peržiūrėkite savo biudžetą reguliariai ir nebijokite jo keisti, jei jis neatitinka jūsų tikslų ar gyvenimo aplinkybių, svarbiausia, kad tai būtų jums naudingas įrankis.