Vasara praėjo, žiemos švenčių dar nematyti – gal „pasišopinam“?

Vartojimas Lietuvoje sparčiai vejasi europietiškąjį vidurkį − pernai vieno šalies gyventojo individualaus vartojimo išlaidos pasiekė 90 proc. ES vidurkio, rodo „Eurostat“ duomenys. Toks vartojimo apimčių augimas turi įtakos bendrai ekonomikos plėtrai, tačiau vartojimą galima vertinti ir iš asmeninių finansų valdymo perspektyvos. Kaip brėžti ribą tarp realių savo poreikių ir impulsyvaus „aš noriu“ vartojimo?

Šis metų sezonas yra tas metas, kai galime pajusti didesnę pagundą impulsyviai įsigyti didesnį ar brangesnį pirkinį. Po vasaros atostogų išlaidų biudžetas jau subalansuotas, o pasiruošimas didžiosioms žiemos šventėms dar neprasidėjęs, tad noras kiek pasilepinti gali atrodyti visai natūralus. Rudeniui ritantis į antrąją pusę daugiau laisvų pinigų dažnai pakiša mintį bent šiek tiek pasigerinti buitį ar asmeninę gerovę.

Tačiau kilus pagundai pradžiuginti save nauju išmaniuoju telefonu ar didesnės įstrižainės televizoriumi, reikėtų įvertinti keletą aspektų, kad šiandienos pirkimo džiaugsmas nevirstų galvos skausmu rytoj.

„Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad daugiau nei pusei lietuvių (54 proc.) pirkimas išsimokėtinai yra patrauklus, nes norimu daiktu jie gali pradėti naudotis iš karto, o susimokėti už jį vėliau. Tačiau finansų valdymo praktika sako, kad net ir dalimis išdėstyti sąlyginai nedideli mokėjimai neretam namų ūkiui gali sudaryti finansinių nepatogumų.

Todėl prieš nuspręsdami išsimokėtinai įsigyti naują pirkinį, turėtumėte įvertinti, ar sumokėjus pradinį įnašą arba mėnesinę įmokos sumą jums liks pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms. Naujas televizorius gali nebedžiuginti, jei vos sumokėjus jo pradinę įmoką ir neturint santaupų prisireiks panašią sumą skirti, pavyzdžiui, netikėtai sugedusio automobilio remontui ar odontologo paslaugoms.

Įsitikinus, kad papildomi finansiniai įsipareigojimai sunkumų nesukels, itin svarbu įvertinti dar vieną aspektą – galutinę kainą, kurią sumokėsite įsigydami norimą daiktą išsimokėtinai ar tam pasiskolinę. Be lizingo ar paskolos įmokų reikia įvertinti ir sutarties sudarymo, mėnesinio sutarties administravimo mokesčių dydžius ir kitus taikomus mokesčius.

Elgsenos ekonomikos tyrimai rodo, kad du trečdaliai vartotojų sprendimus priima impulsyviai. Žinoma, naujas kompiuteris nelygus naujiems neplanuotai įsigytiems bateliams ar kaklaraiščiui, tačiau tai taip pat gali būti impulsyvus pirkinys. Todėl prieš nuspręsdami įsigyti naują kompiuterį (ar kitą daiktą), turėtumėte atsakyti į vieną klausimą – naujo kompiuterio man reikia ar aš jo noriu?

Yra vienas universalus patarimas, galintis padėti lengviau apsispręsti, kada skolintis vartojimui iš tiesų verta. Jis skamba taip − jeigu numatytas pirkinys turės pridėtinės vertės ir jums neš naudą ilgiau, negu mokėsite lizingo įmokas ar paskolos įmokas, tada tai gali būti pravartu.

Planuoti biudžetą ir pirkinius yra būtinybė – tik taip galime būti tikri, kad mums visuomet pakaks lėšų dalykams, kurių reikia ir kurie iš tiesų svarbūs. Ir jei šiuo metu turite laisvų lėšų, pasilaikykite jas – netrukus žengsite į pasiruošimo žiemos šventėms laikotarpį, kuris asmeniniam biudžetui dažniausiai būna negailestingas.