Ar elektromobilis jau apsimoka: ką rodo skaičiavimai ir reali patirtis?

Nuo metų pradžios pabrangus degalams, bent dalis vairuotojų vėl pagalvojo apie galimybę persėsti prie elektromobilio vairo. Aišku, 3-12 proc. didesnės benzino ir dyzelino kainos nėra lemiamas argumentas. Tačiau šis pokytis dar kartą skatina apsvarstyti elektrinių transporto priemonių pranašumus.

Mano pažintis su jomis prasidėjo prieš 10 metų, o per šį laiką tobulėjančios technologijos ir reali patirtis įvairiomis sąlygomis leido išsklaidyti įvairius mitus bei įsitikinti jų galimybėmis. Neabejoju, kad ateityje elektromobiliai taps dominuojančia lengvąja transporto priemone šalies keliuose.

Elektromobilių bumo dar laukiame

Šių metų vasario 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruota beveik 17 tūkst. grynųjų (t. y., turinčių tik elektrinę pavarą) elektromobilių. Jų skaičius kol kas nesudaro 1 proc. bendro šalies automobilių parko, kuriame – daugiau kaip 1,8 mln. lengvųjų transporto priemonių. Iš jų didesnioji dalis (apie 1,15 mln.) yra varomos dyzelinu, nors jų skaičius pastaruosius keletą metų iš esmės nebekinta.

Kita vertus, per pastaruosius penkis metus grynųjų elektromobilių skaičius išaugo 10 kartų. Prie šio augimo labiau prisideda naudoti elektromobiliai, kurių šalyje įregistruojama 2 kartus daugiau nei naujų. Panašu, kad Lietuvos gyventojai ir toliau dažniau pirmenybę teikia naudotoms transporto priemonėms, nepriklausomai nuo jų ratus varančios technologijos.

Naudotų elektromobilių pasirinkimas nuolatos auga, o jų kainos susiduria su dvigubu spaudimu – ir dėl nusidėvėjimo veiksnio, ir dėl pingančių bei sparčiai tobulėjančių naujų elektromobilių. Todėl elektromobiliai kainos atžvilgiu tampa vis labiau prieinami didesniam šalies gyventojų skaičiui. Jų pasirinkimas antrinėje rinkoje toliau nuosekliai augs, o kainos bus linkusios mažėti.

Mitai dėl atstumo ir baterijų

Tačiau šioje vietoje skeptikai iš karto pastebės, kad naudoto elektromobilio baterija, kuri ir šiaip neleidžia nuvažiuoti didelių atstumų, gali būti dar labiau nusidėvėjusi ir tinkama tik trumpoms kelionėms. Toks teiginys klaidingas bent dviem atžvilgiais.

Didelė dalis naujų ar kelerių metų senumo elektromobilių šiandien gali nuvažiuoti daugiau kaip 300 km įvairiomis sąlygomis. To iš esmės pakanka norint pasiekti praktiškai bet kurį kelionės tašką Lietuvos teritorijoje.

Taip tvirtinti galiu remdamasis asmeniniu pavyzdžiu. Savo šeimoje naudojame 4 elektromobilius, iš kurių „Tesla Model Y Long Range“ yra pagrindinis. Šiuo elektromobiliu keliaujant vasaros metu 90 km/val. greičiu galima nuvažiuoti apie 500 km atstumą, o 120 km/h greičiu – apie 400 km. Žiemą lauke vyraujant 10 laipsnių šalčiui ir važiuojant 90 km/val. greičiu juo galima įveikti iki 400 km, o važiuojant 110 km/val. – iki 320 km.

Daugumai to turėtų pakakti, o, jei yra būtinybė, elektromobilį greitai pakrausite ir kelyje: prie Kauno įrengta „Tesla Supercharger“ įkrovimo stotelė – čia veikia 8 įkrovimo prieigos po 250 kW, taip pat Kryžkalnio „Ionity“ siūlo 6 įkrovimo vietas po 350 kW, Palangoje galima rasti „Ignitis ON“ įkrovimo parką su 4 įkrovimo stotelėmis po 150 kW ir daug kitų mažesnės galios variantų. Be to, šalia įkrovimo taškų vis dažniau galima rasti parduotuvę ar kavinę. Per artimiausius kelerius metus numatyta sparti greitos įkrovos taškų plėtra, kuri keliones elektromobiliu padarys dar patogesnes.

Savo šeimoje vis dar naudojame ir pirmos kartos elektromobilį „Nissan Leaf“, kuriam jau 10 metų. Nepaisant santykinai senos baterijos technologijos, jos talpa vis dar siekia apie 75 proc. pradinės talpos, todėl šis elektromobilis ir šiuo metu tinkamas santykinai trumpoms kelionėms mieste. 

Kalbant apie elektromobilių baterijų tarnavimo laiką, daugeliui naujų elektromobilių baterijų suteikiama 8 metų laikotarpį apimanti ir 160 tūkst. km įveikiamo atstumo baterijos garantija. Realybėje, baterijos tarnauja ilgiau ir leidžia pasiekti kur kas didesnį kilometražą. Todėl net ir keletą metų naudotų elektromobilių pirkėjai šiuo atžvilgiu gali jaustis santykinai ramūs.

Eksploatacijos kaina – iš esmės vienoda

Vienas pagrindinių elektromobilių pranašumų prieš įprastus automobilius (be malonesnio vairavimo ir galimybės naudotis specialiomis eismo juostomis ar parkavimo lengvatomis) yra jų eksploatacinės sąnaudos. Elektrinė pavara, palyginti su vidaus degimo varikliu, yra kelis kartus efektyvesnė, t. y., ji kur kas didesnį kiekį energijos perduoda į ratus ir paverčia judėjimu, o ne šiluma.

Tai geriausiai atspindi realūs pavyzdžiai. Palyginkime du to paties gamintojo modelius. „Volkswagen ID.4 Pro“ (kuris nuvažiuoja panašų atstumą kaip minėta „Tesla“) nuvažiuoti 100 km atstumą kainuoja apie 4,4 euro, darant prielaidą, kad jo įkrovimo kaina siekia 0,22 eur/kWh. Jei imtume panašios klasės benzininę „Volkswagen Tiguan eTSI 110kW“, tai tokį patį atstumą įveikti kainuotų apie 11 eurų, darant prielaidą, kad degalų kaina siekia 1,5 euro litrui. Be to, minėtas elektra varomas automobilis yra žymiai dinamiškesnis, leidžiantis pasiekti 100 km/h per 6,7 sekundės, tuo metu benzininis tik per 9,1 sekundės. Tai išties didelis skirtumas.  

Lyginant šiuos du modelius, elektromobilis tampa konkurencingas benzininiam ar dyzeliniam automobiliui, jei per metus įveikiame bent 11,8 tūkst. km atstumą. Tokiu atveju elektromobiliui įkrauti reikalingos energijos kaina metams siektų apie 520 eurų, o benzininiam automobiliui reikiamas degalų kiekis kainuotų apie 1300 eurų.

Pasirinkus elektromobilį, galima sutaupyti ir dėl jo techninės priežiūros, kuri yra apie 2 kartus pigesnė nei benzininio ar dyzelinio automobilio, pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Tačiau esant nedidelei ridai, „Volkswagen ID.4 Pro“ aptarnavimas yra brangesnis nei „Volkswagen Tiguan eTSI 110kW“ – šiam elektromobiliui techninis aptarnavimas atliekamas tik kas 2 metus, nepriklausomai nuo ridos. Elektromobilis turi ir kelis minusus – apie 10-20 proc. didesnę pradinę kainą ir brangesnį KASKO draudimą, tačiau naujam elektromobiliui galima gauti APVA paramą, kuri pastebimai sumažina įsigijimo kainų skirtumą.

Visi išvardyti veiksniai elektromobilio eksploatacijos išlaidas per 5 metų laikotarpį priartina ar iš esmės sulygina su daugeliu atžvilgių analogiško automobilio su vidaus degimo varikliu išlaidomis. Benzininio ir elektrinio automobilių atveju jos per mėnesį siekia apie 635 eurų, o 110 kW dyzelinio – vos 10 eurų mažiau. Nuvažiuojant 20 tūkst. km per metus, su elektromobiliu kasmet sutaupoma apie 750 eurų, o lyginant su dyzeliniu modeliu – 450 eurų. Analogiškai lyginant „Volkswagen ID.3“ su „Volkswagen Golf 1.5 eTSI“, lūžio taškas elektromobilio naudai yra jau pasiekus 4 700 km metinę ridą, o kasmet nuvažiuojant 10 000 km – su elektromobiliu per metus sutapoma apie 350 eurų.

Nuosavos įkrovimo infrastruktūros įdarbinimas

Jeigu benzininio ar dyzelinio automobilio degalais galima apsirūpinti tik vienu būdu – įsigyjant jų degalinėje, tai elektromobilį galima įkrauti viešose vietose, darbe ar namuose. Įsirengus nuosavą įkrovimo stotelę (tam, beje, yra LEA parama), galima išnaudoti elektros rinkos svyravimus ir rinktis įkrauti jį vyraujant mažesnėms elektros kainoms, o tam yra ne viena programėlė, daranti tai automatiškai. Tai gali suteikti papildomo lankstumo siekiant valdyti elektromobilio eksploatacines išlaidas, kurį sunku gauti naudojantis automobiliu su vidaus degimo varikliu.

Dar daugiau – elektromobiliui įkrauti galima panaudoti ir nuosavą saulės elektrinę. Jei yra sąlygos, geriausia ją įsirengti namuose, tačiau galima įsigyti ir nuotolinę saulės elektrinę. Šiuo metu 1 KW saulės elektrinės galios kainuoja apie 600 eurų (nuotolinės – 900 eurų), o galutinę sumą galima sumažinti pasinaudojus APVA parama. Atsižvelgus į elektrinės eksploatacijos laiką, per metus pagaminamą elektros kiekį, momentinį suvartojimą ir pasaugojimo mokestį, vidutinė kilovatvalandės kaina siektų 3-4 centus. Tokiu atveju elektromobilio energijos sąnaudos 100 km nesudarytų nė 1 euro, o nuotolinės elektrinės atveju neviršytų 1,5 euro.

Tokia galimybė mažinti elektromobiliui reikalingos energijos kainą dar labiau padidina jo patrauklumą bei sumažina atsipirkimo laikotarpį. Žinoma, šie skaičiavimai galioja, kol turime „net metering“ (kilovatvalandėmis) apskaitos sistemą. Pasirinkus „net billing“ (rinkos kaina), skaičiavimo logika keistųsi, tada reiktų apsvarstyti papildomą saulės elektrinės komponentą – baterijas. Baterijos leistų kaupti energiją esant žemoms elektros kainoms ir atiduoti jas į tinklą esant aukštesnėms kainoms.

Bet kuriuo atveju, elektromobilis atveria daugiau pasirinkimo galimybių kaip ir kada jį įkrauname, kokius energijos šaltinius tam pasitelkiame. Ne veltui nemaža dalis žmonių, įsirengusių didesnes saulės elektrines, ima galvoti apie elektromobilio įsigijimą, kuris padeda gauti dar daugiau vertės iš jau turimos nuosavos energetikos infrastruktūros.

Ar elektromobiliu važinėti jau apsimoka?

Panašios klasės ir charakteristikų elektromobilio ir automobilių su vidaus degimo varikliais palyginimas (krosoveriai). Lūžio taškas prie 11 800 km metinės ridos.

Panašios klasės ir charakteristikų elektromobilio ir automobilių su vidaus degimo varikliais palyginimas (ekonominė klasė). Lūžio taškas prie 4 700 km metinės ridos.

Šaltinis: G. Misevičiaus skaičiavimai. Skaičiuojant remtasi prielaida, kad per metus įveikiamas nurodytas atstumas, elektros kaina siekia 22 ct/kWh, benzino kaina – 1,5 eurų litrui, dyzelino – 1,6 euro litrui.