Sulaužykime 3 mitus, kurie vis dar gaubia elektromobilius

Lietuvos keliuose vis dažniau galima sutikti transporto priemones, kurių šešiaženkliai valstybiniai numeriai prasideda dviem raidėmis, iš jų viena E: tai – elektromobiliai. Vieni sako, kad jie – netinkami ilgoms kelionėms, o kiti – kad per brangūs, nepatogūs ir pan. Tačiau kaip yra iš tikrųjų? Ar tai vis dar aktualūs mitai?

Naujausiais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per metus Lietuvoje įregistruotų lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius išaugo beveik 8 tūkst., nei buvo prieš metus. Birželio 1 d. šalies transporto priemonių parke buvo įregistruota daugiau nei 13 tūkst. grynųjų elektromobilių, o iš išorės įkraunamų hibridų – beveik 9,2 tūkst.

Taigi, iš viso Lietuvos keliais šiuo metu važinėja daugiau nei 22,3 tūkst. elektrinių lengvųjų automobilių – maždaug tiek, kiek žmonių 2021 m. visuotinio gyventojų surašymo metu gyveno Telšiuose. Arba tiek, kiek gyvena Vilniaus Karoliniškėse arba Vilijampolėje Kaune.

„Swedbank“ ekspertai, dalis kurių – ir elektromobilių entuziastai, įsitikinę, kad tūkstančiai elektra varomų transporto priemonių savininkų negali klysti. Todėl stengiasi paneigti elektromobilius gaubiančius mitus.

Elektromobiliai – tik nuosavų namų gyventojams

Taip, seniau taip buvo, ir ne, to jau seniai nebėra. Šiandien ir daugiabučių gyventojai gali įsirengti įkrovimo stoteles – pastatomas arba nuo apšvietimo stulpo. Negana to, gyvenantiems daugiabučiuose valstybė gali kompensuoti net 60 proc. įkrovimo stotelės kainos. Todėl to pernelyg ilgo laido iš savo buto penktame aukšte iki elektromobilio savo kieme tempti nebereikės.

Elektromobiliai kainuoja žymiai brangiau

Bene gajausias mitas – elektromobiliai yra itin brangūs. Taip, elektrinės automobilių versijos dažniausiai būna brangesnės nei įprastos, tačiau šį skirtumą mažina įvairios lengvatos. Fiziniai asmenys už naują elektromobilį gali gauti 5000 Eur, o už naudotą – 2500 Eur siekiančią kompensaciją.

Negana to, šiandien tiek fiziniai, tiek ir juridiniai PVM mokėtojai gali susigrąžinti PVM už įsigytą elektromobilį, o ir lizingo palūkanos elektromobiliams – itin draugiškos.

Pridėkime ir kitus finansinius privalumus, pavyzdžiui, jei namie turite įrengtą saulės elektrinę, savo transporto priemonę galite įkrauti praktiškai nemokamai. Be to, važinėjantieji Vilniuje gali įsigyti elektromobilio leidimą, suteikiantį teisę nemokamai statyti automobilį vietine rinkliava apmokestintose stovėjimo vietose. Vadinasi, kaskart sutaupote tiek, kiek išleistumėte mokėdami už stovėjimą mieste.

Elektromobilių šildymo sistemos – neefektyvios

Nors dabar – vasara, ateis ir žiema, o jai iš paskos – dar vienas mitas apie elektromobilius. Yra tikima, kad elektrinių transporto priemonių „pečiukai“ – klimato valdymo kontrolė – veikia neefektyviai, o šildymo įjungimas šaltą dieną bene perpus sumažina nuvažiuojamą atstumą.

Tačiau per pastaruosius keletą metų rinkoje pasirodė daug naujų elektromobilių, kuriuose – naujos kartos šilumos siurbliai. Jie geba efektyviai sušildyti saloną, neeikvojant baterijos energijos, ir taip užtikrinti gerą savijautą tiek vairuotojui, tiek ir keleiviams. Kaip tai įmanoma?

Šilumos siurbliai, kurie dabar yra papildoma daugelio elektromobilių įranga, sulaiko šilumą iš baterijų ir naudoja ją elektromobilio ridai padidinti. Elektromobilių šilumos siurblys įsiurbia orą iš lauko, jį suspaudžia, tada naudoja kondensatoriaus šilumą, kad pakeltų temperatūrą baterijoje arba automobilio salone.

Kalbant apie gerą savijautą, ją tikrai užtikrins „Swedbank“ privalomasis vairuotojų draudimas. Už vieną kainą – 10 skirtingų nemokamų pagalbos kelyje paslaugų: padangos keitimas, avarinis durų atidarymas, nemokamas automobilio transportavimas sutrikus jūsų sveikatai ir dar daugiau. Vos kelios minutės „Swedbank“ interneto banke, ir draudimas visada bus po ranka.

Sugriautus elektromobilių mitus ir tvarių kelionių patarimus išgirsite peržiūrėję naujausią „Pasiruošk ir važiuok. Su Karoliu“ epizodą.