Eksperto komentaras

Pagrindinis klausimas, kuris padeda lietuviams apsispręsti kaupti pensijai

Pagrindinis klausimas, kuris padeda lietuviams apsispręsti kaupti pensijai
„Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis

Šiais metais reformuojama II pakopos pensijų kaupimo sistema paskatino gyventojus iš naujo imti domėtis savo senatvės pajamomis. Pagrindiniai gyventojams rūpintys klausimai yra susiję su kaupiamų lėšų saugumu ir sukauptų lėšų išmokėjimo galimybėmis. Tačiau visgi yra vienas kertinis klausimas, kurį užduoda didžioji dalis kaupimo galimybę svarstančių gyventojų − atsakymas į jį neretai lemia galutinį sprendimą dėl kaupimo.

Šis klausimas skamba taip: „ar mano pensijai kaupiamos lėšos tikrai priklauso man ir yra paveldimos?“. Pastebime, kad iš tiesų didelė dalis gyventojų nežino, jog jų atidedamos lėšos pensijai yra paveldimos, o sužinoję šį faktą gerokai lengviau apsisprendžia kaupti. Kita vertus, gyventojų rūpestis suprantamas − prieš priimdami galutinį sprendimą jie nori būti tikri, kad jų kaupiamos lėšos bus saugios ir nedings net jiems nesulaukus pensinio amžiaus.

Svarbiausias dalykas, kurį verta žinoti kaupiantiesiems antrojoje pakopoje − pensijų fonde sukauptos lėšos yra gyventojo asmeninė nuosavybė. Tol, kol jos yra pensijų fondo sąskaitoje, jos yra paveldimos. Taip pat reikėtų žinoti, kad egzistuoja keturi skirtingi paveldėjimo atvejai.

Pirmasis

Jis numato tokius atvejus, kai kaupiantysis nesulaukia pensinio amžiaus. Svarbu pabrėžti, kad nepriklausomai nuo sukauptos sumos dydžio paveldėtojai paveldi visas kauptas lėšas. Kitais atvejais paveldėjimo dalis priklauso nuo sukauptos sumos dydžio.

Antrasis

Sulaukus pensijos ir sukaupus nuo 3 iki10 tūkst. eurų, sukaupta suma išmokama dalimis pensijų dalyviui, o mirties atveju neišmokėtą lėšų likutį paveldi paveldėtojai.

Trečiasis

Sulaukus pensijos ir sukaupus 10–60 tūkst. eurų sumą reikia įsigyti anuitetą. Tačiau ir čia yra galimybė užsitikrinti, kad dalis lėšų būtų paveldima. Įsigijus atidėtą anuitetą, didžioji dalis sukauptos sumos bus išmokėta periodinėmis išmokomis iki tol, kol gyventojas sulauks 85 metų, o mirties atveju neišmokėtą lėšų likutį paveldės paveldėtojai. Sulaukus 85 metų amžiaus, įsigalioja įsigytas atidėtasis anuitetas – gyventojas pradeda gauti anuiteto išmokas.

Ketvirtasis

Jis numato tokias situacijas, kai gyventojas turi kitų pajamų sulaukęs pensijos, pavyzdžiui dar dirba, gauna nuomos pajamas ir panašiai. Tokiu atveju galima neribotam laikui atidėti išmokų pradžią. Tai yra, nepirkti anuiteto arba neprašyti periodinių išmokų. Tada sukauptos lėšos ir toliau yra kaupiamos (investuojamos) asmens pensijų kaupimo sąskaitoje. Mirties atveju visą sukauptą sumą paveldi paveldėtojai. 

Kaip taisyklė, gyventojai taip pat dažnai klausia apie pensijų fondų taikomus mokesčius. Gyventojus neretai neramina įsitikinimas, kad fondų valdytojas už pensijos kaupimo administravimą atsirieks didžiąją dalį sukauptos sumos. Tačiau šis įsitikinimas yra klaidingas.

Vienintelis II pensijų pakopos gyvenimo ciklo fonduose taikomas mokestis yra reguliuojamas valstybės, ir kaupiantiems „Swedbank“ jis šiuo metu siekia 0,75 proc. Ateityje šis mokestis dar labiau sumažės – 2020 m. visų bendrovių fonduose jis bus ne didesnis nei 0,65 proc., o 2021 m. sieks iki 0,5 proc. Turto išsaugojimo pensijų fonde, į kurį perkeliami pensinio amžiaus sulaukusių arba mirusių dalyvių turtas, šis mokestis tesiekia 0,2 proc.

Klientams kyla klausimas ir apie tai, kas nutiktų jų lėšoms bendrovės bankroto atveju. Čia svarbu žinoti, kad pensijų lėšos priklauso kaupiančiajam, ir pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptas turtas yra atskirtas nuo pensijų kaupimo bendrovės turto.

 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.