Ką šalies ekonomikai žada naujasis medienos ir baldų klasteris?

Sėkminga Lietuvos medienos ir baldų sektoriaus istorija sulaukė tęsinio – šių metų pradžioje pasirašytas susitarimas dėl naujo klasterio. Medienos produktų gamybos inovacijų klasteris turėtų susiformuoti Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje, o bendra investicijų suma per ateinančius trejus metus turėtų sudaryti bent 350 mln. eurų. Per ateinančius kelerius metus investicijos virs naujomis darbo vietomis ir dar didesne šiame sektoriuje sukuriama pridėtine verte.

Šalies medienos ir baldų sektorius pastarąjį dešimtmetį demonstravo itin spartų augimo tempą ir sugebėjo padvigubinti sukuriamą vertę – praėjusiais metais medienos apdirbimo, baldų ir popieriaus gamybos įmonių sukuriama vertė perkopė 3 mlrd. eurų. Daugiau kaip du trečdaliai šiame sektoriuje sukuriamos produkcijos yra skirta parduoti užsienio rinkose. Tai sudaro apie 19 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių.

Be to, pagal vieną rodiklį Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos šalių – nors Lietuvoje nukertamos medienos kiekis yra mažiausias, pagal medienos ir baldų sektoriuje sukuriamą eksporto vertę pastebimai lenkiame latvius ir estus. Nepaisant to, ketvirtadalis iškertamų medžių eksportuojama kaip žaliava. Dažnai tai yra vertingiausia žaliavinės medienos rūšis – rąstai. Metinis medienos prieaugis Lietuvoje taip pat yra gerokai didesnis negu jos iškirtimai.

Išvardinti veiksniai sudaro galimybes tolesnei šio sektoriaus plėtrai, ir panašu, kad šios pramonės šakos atstovai rimtai nusiteikę jas išnaudoti. Kuriamas medienos klasteris leis į vieną vietą suburti tiekimo ir gamybos pajėgumus. Svarbiu baldų gamybos ekosistemos elementu turėtų tapti medienos drožlių plokščių – pagrindinės korpusinių baldų gamybinės medžiagos – gamykla. Prognozuojama, kad Lietuvoje šių plokščių paklausa artimiausioje ateityje padvigubės.

Kaip naujasis klasteris prisidės prie medienos ir baldų sektoriaus plėtros? Numatytos investicijos ir nauji gamybiniai pajėgumai padės padidinti šio sektoriaus apyvartą papildomais 350–400 mln. eurų per metus. Didesnioji šios sumos dalis (apie 250–300 mln. eurų) teks eksportui. Galiausiai, tai padės sukurti bent 800 naujų darbo vietų šiame sektoriuje.

Apie investicijas, kurios per artimiausius kelerius metus sieks nuo kelių iki keliasdešimties milijonų eurų, yra paskelbusios ir minėtam klasteriui nepriklausančios šalies įmonės. Tad tikėtina, kad galutinė investicijų suma šiame sektoriuje bus didesnė, ir tai leis sukurti daugiau nei tūkstantį naujų darbo vietų.

Tačiau išvardinti skaičiai – dar ne viskas. Medienos produktų gamybos inovacijų klasteris ypatingas tuo, kad čia veikiančios įmonės bendradarbiaus logistikos srityje, bendromis pastangomis kels darbuotojų kvalifikaciją, kurs naujus produktus. Tai didins viso sektoriaus konkurencingumą, nes įmonės, dalyvaujančios klasteryje, tarpusavyje dalinsis geriausia patirtimi.

Be to, baldų gamybos įmonės tampa „Pramonės 4.0“ technologijų bandymo poligonu – jos vis aktyviau ima diegti robotus ir skaitmenizuotus procesų valdymo sprendimus. Viena vertus, didesnis automatizacijos lygis šiame sektoriuje padės spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kuri ateityje ryškės vis labiau. Kita vertus, šios technologijos padės padidinti darbo našumą, o šiame sektoriuje dirbantys žmonės galės sukurti daugiau vertės ir atitinkamai toliau tikėtis kylančio darbo užmokesčio.

Panašu, kad numatytos investicijos ir užtikrinta tolesnė medienos ir baldų sektoriaus įmonių plėtra dar bent keleriems ateinantiems metams užtikrins dviženklį šio sektoriaus augimą. O tai gera žinia visai šalies ekonomikai.