Nustebsite sužinoję, kokie klausimai apie finansus kyla jūsų vaikams

Nors mokslo metai baigėsi, finansinio raštingumo temų apleisti nevertėtų – vaikams apie finansus mokytis derėtų ne tik mokykloje, bet ir namuose. Ypač turint mintyje tai, kad tėvų elgsenos pavyzdžiai turi itin daug reikšmės besiformuojančiai vaikų finansinei elgsenai. Tad kokias finansų temas su vaikais vertėtų aptarti per vasarą?

Kaip rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa, didesnioji dalis tėvų (78 proc.) bazinėmis finansų temomis su savo vaikais daugiau ar mažiau pasikalba tuomet, kai pradeda duoti pirmuosius kišenpinigius. Vis daugiau žinių apie finansus vaikai įgyja ir mokykloje, mat įvairios ekonomikos ir verslumo temos nuosekliau įtraukiamos į ugdymo programas nuo pat pradinių klasių.

Vis dėlto, jau šešerius metus sėkmingai veikiančios „Swedbank“ Finansų laboratorijos edukatorių patirtys rodo, kad bazinių finansinio raštingumo žinių spragų turi ir pradinių, ir vyresnių klasių moksleiviai. Be to, juos domina ir tokios finansų temos, kurias stereotipiškai (ir ydingai) laikome „suaugusiųjų reikalu“. 

Taupymo tikslai ir investavimo subtilybės

Šiais mokslo metais Finansų laboratorijos edukacijose apsilankė beveik 15 tūkst. moksleivių, o edukatorių praktika rodo, kad jauniausiems – pradinukams – išties stinga supratimo apie taupymo prasmę bei tikslą. Mokant vaikus taupyti reikėtų nepamiršti paaiškinti, kodėl verta tai daryti bei padėti išsigryninti taupymo tikslą. Mūsų patirtis rodo, kad tikslo turėjimas padeda taupymui tapti tvariu ir ilgalaikiu atžalos finansiniu įpročiu.

Pasikalbėkite su vaikais ir apie pinigų vertę bei tai, kad ji kinta. Jei su jais aptarsite infliacijos subtilybes arba, dar paprasčiau, tai, kad už 100 centų negali įsigyti 100 eurų kainuojančio daikto, nors skaičius – tas pats, jums patiems bus lengviau paaiškinti sprendimus bei galimybių ribas vaikui trokštant vieno ar kito daikto. Supažindindami vaikus su pinigų vertės ar kitais finansiniais klausimais, nepamirškite ir įtraukiančių žaidimų bei užduočių – tai jiems padės geriau įsisavinti informaciją.

Turbūt nustebinsiu pasakydama, kad vienas populiariausių klausimų tarp pradinių klasių moksleivių yra „kur geriausia investuoti?“. Jei patys investuojate, būtinai pasidalykite savo žiniomis bei patirtimis su vaikais, o jei to nedarote, nepraleiskite geros progos investavimu pasidomėti drauge. Nors investavimas gali atrodyti sudėtingas, vaikai gali būti mokomi pagrindinių investavimo principų, supažindinami su grąžos ir rizikos sąvokomis. Pasistengus suteikti žinių apie investavimą dar vaikystėje, galime savo atžalas ugdyti taip, kad pradėję savarankišką gyvenimą jie gebėtų įdarbinti laisvas lėšas ir priimtų žiniomis grįstus investavimo sprendimus.

Apie pensiją paauglystėje?

Nors investavimo klausimai taip pat netyla ir vyresnių klasių moksleivių grupėse, čia neretai galima išgirsti ir klausimų, susijusių su bazinėmis žiniomis apie tai, kaip planuoti savo pinigus, kad jų nepritrūktų. Jei biudžeto planavimo, gebėjimo atskirti poreikius nuo norių temų neaptarėte dar prieš vaikams duodami kišenpinigių, aptarkite jas dabar, tam nėra blogo laiko. Jums patiems bus paprasčiau, kuomet pradėję savarankišką gyvenimą jaunuoliai „nebankrutuos“ kas savaitę, prašydami papildomų lėšų, net jei aprūpinate juos suma, kurios turėtų pakakti viso mėnesio poreikiams.

Taip pat vyresniųjų klasių moksleiviai dažnai turi klausimų apie galimybes užsidirbti. Lietuvos teisės aktai numato, kad jau nuo 14 iki 16 metų galima dirbti lengvus darbus įvairiose srityse, tačiau šie darbai turėtų netrukdyti lankyti mokyklos, nedaryti žalos sveikatai ir raidai. Paieškokite tinkamų darbų skelbimų drauge su savo atžalomis, drauge įsitikinkite, kad jų krūvis bus tinkamas, o atsiskaitymo sąlygos ir kiti svarbūs niuansai aiškiai apibrėžti sutartyse. Kol vaikai per jauni oficialiai dirbti, jų uždarbiu gali tapti pagalba kaimynams ar jūsų pačių namų ūkyje, tačiau įsitikinkite, kad nemokate už darbus, kurie yra jūsų atžalų pareiga.

Beje, įdomu tai, kad nemaža dalis vyresnių klasių moksleivių teiraujasi apie pensiją! Toks jaunuolių susidomėjimas nuteikia optimistiškai, mat „Swedbank“ Finansinės sveikatos indeksas rodo, kad šalies gyventojai nesijaučia užtikrintai dėl savo finansinės situacijos sulaukus pensinio amžiaus. Taigi, aptarkite šį klausimą su savo vyresniais vaikais bei pagelbėkite jiems suprasti, kad pradėti rūpintis savo būsima pensija vertėtų vos pradėjus gauti pirmąsias pajamas, o norint finansiškai labiau aprūpintos senatvės, rekomenduotina pagalvoti apie papildomą kaupimą pensijų fonduose ar savarankiškai investuojant į saugias investicines priemones.

Vaikams uždavus klausimų apie pinigus, stenkitės atsakyti į juos jiems suprantamais argumentais, o jei šia tema jie pernelyg nesidomi, patys inicijuokite pokalbį. Taip būsite tikri, kad kartais abejotinos kokybės informacija vaikų pamėgtose socialinių tinklų platformose nėra kone vienintelis jų žinių šaltinis. Finansinio raštingumo įgūdžiai, formuojami vaikystėje, yra esminiai siekiant užtikrinti vaikų ateities finansinį stabilumą ir gerą finansinę sveikatą. 

Daugiau informacijos apie tai, kaip rūpintis vaikų finansine sveikata ar ugdyti jų finansinį raštingumą, galite rasti „Swedbank“ Finansų laboratorijoje.