Paauglystėje, susidūrus su neribotų norų ir ribotų galimybių iššūkiais, tėvai iš savo jaunuolių gali sulaukti ir netikėtų ar kiek nepatogių klausimų apie pinigus. „Kodėl man duodate tiek mažai kišenpinigių? Ar tikrai turiu taupyti? Kodėl negaliu nusipirkti to, ko noriu?“ Šie ir panašūs klausimai kels mažiau įtampos, jeigu jų atsakymus pasiruošite iš anksto.
„Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė dalijasi patarimais, kaip su paaugliais kalbėtis apie pinigus ir paruošė atsakymus į 5 dažniausiai jų užduodamus klausimus.
Tėvai, auginantys paauglius, nuolat susiduria su dilema, ar jiems reikėtų mokėti už pagalbą buities darbuose. Kai kuriose pasaulio šalyse, pavyzdžiui JAV, ši praktika taikoma dažnai, o už namų ruošos darbus ar net pamokų atlikimą vaikams atsilyginama papildomais kišenpinigiais. Vis dėlto, namų ir buities darbai yra kiekvieno šeimos nario pareiga, už kurią tėvai neturėtų atsidėkoti pinigais.
Svarbu paaiškinti paaugliams, kad buities darbus namuose turite atlikti ir pasidalinti dėl visų jūsų gerovės ir patogumo. Pavyzdžiui, jei mama pagamina vakarienę, o tėtis po jos išplauna indus, tai jaunuolis gali padengti stalą ar po vakarienės padėti jį nurinkti.
Namų ruošos darbai neturėtų kelti įtampos ar kančių, bet paskatinti paauglius juos daryti su didesniu entuziazmu galite ir kitais susitarimais. Galbūt prie buities darbų prisidėjusį paauglį vakare išleisite susitikti su draugais kine arba leisite jam kažkur išvykti savaitgaliui. Kad ir ką nuspręsite, su savo atžala kalbėkitės atvirai ir nebijokite nubrėžti ribų bei nustatyti taisyklių.
Dalies gaunamų pajamų atsidėjimas ateities poreikiams yra svarbus taupymo žingsnis, kurį turėtų išmokti kiekvienas paauglys. Tiesa, taupymas gali būti ne toks džiuginantis procesas, jei jaunuolis neturi aiškaus tikslo ar jaučia didesnį malonumą pinigus išleisdamas spontaniškai.
Pasistenkite paaugliui pozityviai atskleisti taupymo naudas ir papasakokite, kad taupyti būtina tam, jog pasiektume didesnių finansinių tikslų ir ateities svajonių. Turėdamas aiškų tikslą paauglys įgaus daugiau motyvacijos jo siekti.
Šie tikslai turėtų būti kuo konkretesni: galbūt tai naujas telefonas, dviratis ar žaidimų konsolė, išsvajoti sportiniai bateliai, naujas drabužis ar kosmetika. Susitaupyti šiems pirkiniams vaikas gali ne tik iš savo gautų kišenpinigių, bet ir iš gimtadienio dovanų, parduotų nebenešiojamų drabužių ir pan. Svarbiausia – išsiugdyti įprotį reguliariai atsidėti pinigų taupymui, kad ir nedidelėmis sumomis.
Supažindinkite savo vaiką su šiuolaikinėmis taupymo priemonėmis, pavyzdžiui, e. taupykle, kuria galima pradėti naudotis nuo 14 metų. Jei jūsų vaikas dar neturi savo banko sąskaitos, galbūt pats metas ją atidaryti, išsiimti mokėjimo kortelę ir e. taupyklėje pradėti kaupti nuo kasdienių pirkinių liekančią grąžą.
Tuo pačiu, atidarant jaunuolio sąskaitą, galima išbandyti bankų siūlomas programas, pavyzdžiui, prisijungti prie „Swedbank“ Jaunimo programos, kuri siūlo net tik pridėtines naudas, bet ir įvairių būdų finansiniam raštingumui ugdyti.
Ne paslaptis, kad vaikai tarpusavyje kalbasi apie pinigus ir mėgsta palyginti savo dienpinigių sumą su ta, kurią gauna to paties amžiaus draugai. Šis klausimas tampa ypač aktualus po vasaros atostogų, ruošiantis grįžti į mokyklas.
Padėkite paaugliui suprasti, kad pinigų visi žmonės uždirba skirtingai. Tai priklauso nuo jų išsilavinimo, darbo pobūdžio, galimybių dirbti. Be to, kiekviena šeima gali turėti skirtingus finansinius tikslus ir prioritetus, kurie irgi lemia jos galimybes skirti kišenpinigių.
Papasakokite jaunuoliui, kad pirmiausia turite atsidėti dalį biudžeto būtinosioms išlaidoms, tada nenumatytoms išlaidoms, taupymui ir bendriems jūsų šeimos norams bei svajonėms įgyvendinti: didesniam pirkiniui, atostogoms, naujam automobiliui. Atvirai pasakykite paaugliui, kad jam ar jai paskirta kišenpinigių suma yra tokia, kokią šiuo metu leidžia jūsų šeimos biudžetas.
Jeigu jūsų paaugliui vaikui 16 metų ir daugiau, pasiūlykite pagalvoti apie vasaros darbą ir taip užsidirbti papildomų pinigų, kuriuos jis galėtų išleisti savo poreikiams per mokslo metus.
Net ir atsidedant dalį turimų pinigų taupymui, įgyvendinti trokštamas svajones gali užtrukti ilgiau nei norėtųsi. Paaiškinkite paaugliui, kad jis turėtų prioretizuoti savo norų sąrašą ir suteikti pirmenybę svarbiausiems tikslams, o tik tuomet siekti kitų.
Jei svajonė atrodo nepasiekiama, pasiūlykite vaikui pergalvoti savo galimybes. Finansiniai ištekliai yra riboti, todėl nusipirkti visko, ko norime iš karto, niekada nepavyks. Kartu su vaiku paieškokite būdų, kaip jis galėtų sumažinti savo išlaidas arba padidinti pajamas.
Jei vaikas turi sąskaitą ir kortelę bei daugelį mokėjimų atlieka su ja, pasinaudokite įrankiu „Mano biudžetas“ ir kartu išanalizuokite jo išlaidas, pagirkite už pastangas, ar aptarkite, kaip jam sutaupyti dar daugiau pinigų.
Pasiūlykite paaugliui kartais pirkti drabužius tik iš antrų rankų arba parduoti kitiems savo jau nebenešiojamus, atsisakyti mėgstamos burbulinės arbatos puodelio kavinėje ar net imtis papildomų darbų. Diskutuokite su vaiku ir padėkite jam susidėlioti veiksmingą taupymo strategiją.
Savarankiškai uždirbti pinigai – svarbus žingsnis siekiant finansinio stabilumo ir mažinant priklausomybę nuo tėvų. Tam, kad paauglys pats užsidirbtų pirmuosius pinigus, nebūtina laukti jo pilnametystės.
Padėkite jaunuoliui atskleisti savo stipriąsias puses ir paieškokite galimybių, kur jis galėtų užsidirbti papildomai.
Tokiu pajamų šaltiniu gali tapti paauglio mylimas hobis: pomėgis piešti, lipdyti, groti, verti papuošalus ar fotografuoti. Verta pagalvoti ir apie sezoniškumą: galbūt paauglys gali nupjauti žolę ar nuskinti obuolius kaimyno sode arba pavedžioti jūsų kaimyno šunį.
Su paaugliu galite pradėti kalbėtis ir apie pirmuosius investavimo žingsnius bei skirti tam nedidelę pradinę sumą. Jaunuoliui tai suteiks naujų žinių ir pravers ateityje siekiant užsitikrinti pasyvias pajamas.