Ištekliai

Pirmojoje pamokoje kitaip mes kalbėsime apie patį ekonomikos pagrindą – apie išteklius. Arba kitaip – apie turtą, kurį mes, kaip žmonės, turime arba valstybės turi. Dažniausiai, kai mes kalbame apie išteklius, į galvą mums ateina tokie dalykai kaip auksas, pinigai, nafta ar kiti brangūs dalykai, už kuriuos galime nusipirkti to, ko reikia. Na, ir gyventi gana patogiai. Tačiau ne ką mažiau svarbūs ištekliai man ir tau yra gana paprasti – tai yra vanduo, kurį mes geriame, oras, kuriuo mes kvėpuojame, tai gali būti mūsų laikas ar net mūsų sveikata.

Pakalbėkime apie išteklius detaliau. Pavyzdžiui, geriamasis, arba gėlas, vanduo. Gyvendami Lietuvoje mes retai susimąstome, kad tai yra toks išteklius, arba gamtos turtas, kurio pasaulyje labai trūksta. Pažvelkime į ekraną, kaip atrodo šiandieninė situacija. Gėlo vandens pasaulyje šiuo metu yra tik 3 proc. Negana to, kol yra mokslininkų ir žmonių, kurie ieško, kaip išgėlinti sūrų vandenį, kurio yra didžioji dauguma, žmonės nenuilstamai ir toliau teršia tą sūrų vandenį ir išmeta milijonus tonų plastiko į vandenynus ir taip dar labiau apsunkina vandens gėlinimo procedūras arba darbus. Jeigu mes kalbame, kad šiandien turime 3 proc. gėlo vandens, tai kad nebūtų taip paprasta, užduotis yra dar sudėtingesnė: iš tų 3 proc. tik 20 proc. gėlo vandens galime pasiekti ir naudoti. Likę 80 proc. yra sunkiai pasiekiami, ir šiuo metu dedama daug pastangų ir ieškoma būdų, kaip padidinti gėlo vandens pasiekiamumą, visiems mums palengvinti gyvenimą ir padauginti šio ištekliaus, kurio labai trūksta. Kur naudojamas gėlas vanduo? Iš tiesų buityje naudojama mažoji dalis, tik 8 proc. gėlo vandens. Didžioji dauguma tenka pramonei ir žemės ūkiui.

Pakalbėkime apie kitą, atrodo, savaime suprantamą išteklių – žemę. Arba vietą, ant kurios statomi namai, gamyklos. Žinome, kad žemės, arba vietos, išteklius yra ypač ribotas: jos yra tiek, kiek yra. Dėl visuotinio atšilimo, kaip žinia, yra galimybė, kad žemės plotai apskritai mažės, nes vandenynų lygis kyla. Žemė – kas tai? Atsirandant vis daugiau pastatų, kuriantis infrastruktūrai, t. y. atsirandant keliams, dangoraižiams dygstant, žaliosioms zonoms kuriantis, susiformuoja kraštovaizdis, rajonas, žemės kaina kyla. Todėl, kad, kaip ir kalbėjome pačioje pradžioje, viskas priklauso nuo norų ir galimybių – jeigu yra vis daugiau žmonių, kurie nori gyventi tame žemės lopinėlyje, tai tos vietos kaina kils. Įsivaizduokime paprastą pavyzdį. Jau kalbėjome apie tai, kad mūsų norai yra neriboti, o ištekliai arba turtai – riboti. Įsivaizduokime, kad šiandien turėtume paskirstyti visas savo santaupas. Tikrai pamenate, kad pradėjote taupyti galbūt dar visai maži ir dėjote litą prie lito, o dabar – eurą prie euro į taupyklę. Jeigu visus tuos pinigus išimtume ir šiandien mums reikėtų juos paskirstyti į 3 krūveles? Yra daug dalykų, kurių aš noriu, kuriems aš taupau, apie kuriuos aš svajoju – atidėkime dalį savo išteklių arba savo lėšų į šitą krūvelę ir nenustokime svajoti. Man reikia batų, man reikia drabužių, man reikia galbūt šaliko ar kepurės, jeigu šiandien yra šalta, man būtinai reikia įsigyti transporto bilietėlį, tam, kad galėčiau nuvykti į mokyklą ar į treniruotę. Ko man dar būtinai reikia? Man būtinai reikia valgyti. Visi šitie dalykai yra labai svarbūs, kai mes kalbame apie išteklius ir apie jų panaudojimą. Dar viena krūvelė galėtų būti tai, ką aš jau šiandien galiu sau leisti: galbūt tai yra tos treniruotės, apie kurias aš ilgai galvojau, galbūt tai yra ta trumpa kelionė, arba galbūt ilgesnė, galbūt aš galiu prisidėti prie šeimos biudžeto ir taupymo bendroms atostogoms.

Išlikime kūrybiški, nepraraskime džiaugsmo ir tikrai pamatysite, kad įdėjus pastangų mums pavyks tuos norus suderinti ir savo išteklius paskirstyti taip, kaip reikia.