Ar akcijų augimui nepritrūks garo?

Akcijų rinka atrodo nesustabdoma, o bulių rinka praktiškai nepertraukiamai tęsiasi jau ketvirtus metus. Nepaisant didėjančių palūkanų ir geopolitinių sukrėtimų, pasaulio akcijų indeksas nuo metų pradžios pakilo 13 proc., o per visą šį augimo ciklą – daugiau nei padvigubėjo. Metų pradžioje rinkų perspektyvos atrodė itin stiprios, tačiau veiksniai, iki šiol padėję akcijų rinkai, slopsta, o rizikų daugėja.

Ekonominės sąlygos akcijų rinkų augimui metų pradžioje buvo tiesiog idealios – valstybių išlaidos augo, rinkos tikėjosi mažėjančių palūkanų, energija buvo itin pigi, o dirbtinio intelekto plėtra užkūrė seniai matytą investicijų augimą. Ir išties, augimas buvo fiksuojamas įvairiuose sektoriuose ir žemynuose. JAV akcijų rinka augo apie 13 proc., Europos akcijos brango apie 10 proc.

Šiemet išryškėjo tolimosios Azijos rinkų lyderystė – Pietų Korėjos indeksai kilo virš 60 proc., Taivano – daugiau 50 proc., Japonijos – apie 35 proc. Visos šios rinkos išsiskiria savo technologijų kompanijomis, kurios tapo kertinėmis DI tiekimo grandinių ekosistemoje. Bendrai matoma tendencija, jog sparčiau auga rinkos, kuriose vyrauja technologijų sektorius. Europa, dėl santykinai didesnio jautrumo energijos kainoms ir mažesnio technologijų svorio, šiek tiek atsilieka.

Pabrangusi energija slopina paklausą

Metų pradžioje nafta kainavo vos 60 dolerių už barelį, perteklius energijos rinkoje žadėjo švelnesnę infliaciją ir didesnį industrijos aktyvumą. Tačiau karas Irane labai greitai sujaukė kortas, o po ūmios konflikto fazės naftos kainos stabilizavosi ties 80–90 dolerių. Sudėtingesnė situacija perdirbtų naftos produktų rinkoje – perdirbimo maržos laikosi rekordinėse aukštumose.

Situacija energijos sektoriuje nepakankamai aštri, kad išprovokuotų rimtesnį ekonomikos sulėtėjimą, bet tikrai nebeskatina augimo. Šįkart paklausa silpnesnė nei 2022 m. energijos šoka metu, todėl įmonėms sudėtingiau perkelti augančias sąnaudas vartotojams. Tai slopina bendrą kainų augimą, tačiau neigiamai atsiliepia energijai jautrių įmonių pelno maržoms. Lyginant su metų pradžia, cikliškų, pramoninių ir nuo vartojimo augimo priklausomų sektorių perspektyvos suprastėjo.

Pinigų kaina rekordinėse aukštumose

Konfliktas Artimuosiuose Rytuose paveikė ne tik energijos kainas, bet ir palūkanas. Išaugusi infliacija privertė Europos Centrinį Banką pakelti bazines palūkanas ketvirčiu procento. Tokio paties sprendimo laukiama ir rugsėjį. Federalinis rezervas atsisakė palūkanų mažinimo planų ir rinka vietoje to tikisi nedidelio palūkanų didėjimo, nes kainų augimas JAV išlieka spartus.

Negana to, obligacijų rinkoje tęsiasi nuoseklus pajamingumų didėjimas. Dėl nuolat besikartojančių energijos šokų, didelių fiskalinių deficitų ir santykinai per aukštos infliacijos investuotojai reikalauja didesnės grąžos skolindami valstybėms. 30 metų skolinimo kaina Vokietijoje, Japonijoje, JAV pakilo į 10–15 metų nematytas aukštumas. Tai veikia ne tik vyriausybių galimybes skolintis, bet ir skolinimosi kainą verslams. Lyginant su metų pradžia, kapitalas tapo sunkiau prieinamas, o akcijų rinka įprastai neigiamai reaguoja į blogėjančias finansavimo sąlygas.

Valstybių išlaidavimo tempai lėtėja

Dideli valstybių investiciniai planai ir toliau skatina pasaulio ekonomiką. Antroje metų pusėje dar turėtų įsibėgėti investicijos Vokietijoje. JAV deficitas auga dėl karinių išlaidų, tęsiasi ekonominis skatinimas Kinijoje ir Japonijoje. Didesnės valstybių išlaidos ekonomiką ir akcijų rinkas veiks skatinančiai visus likusius metus, bet 2027 m. šis impulsas blės. Situaciją komplikuoja ir vis auganti skolos kaina, auga susirūpinimas dėl skolos tvarumo. Trumpuoju laikotarpiu fiskalinė politika dar suteiks teigiamą postūmį akcijoms, bet vidutiniu laikotarpiu, normalizuojantis deficitams, poveikis apsivers.

Dirbtinio intelekto bumas bręsta, bet tempo dar nemažina

Technologijų sektorius išlieka karščiausia tema jau keletą metų iš eilės. Neįtikėtino masto investicijos į dirbtinio intelekto vystymą ir duomenų centrus didina ekonominį aktyvumą ir atneša svaiginančius pelnus mikroprocesorių ir atminties lustų gamintojams. Naudą patiria ne tik technologijų milžinės, bet ir statybų kompanijos, energetikos bendrovės ar įvairių tinklo komponentų gamintojos.

Šiemet vadinamųjų hyperscaler‘ių investicijos padidėjo beveik 80 proc. iki 725 mlrd. dolerių, kitais metais tikimasi, kad jos pasieks net 1 trln. dolerių. Investicijos toliau auga, bet augimo tempas lėtėja. Kyla klausimas, ar pavyks tokius ambicingus planus įgyvendinti – trūksta atminties lustų, trūksta pakankamos elektros energijos, vis dažniau susiduriama ir su planavimo iššūkiais. Be to, tokio masto investicijoms nuo šiemet nebepakanka nuosavo pinigų srauto, todėl leidžiama rekordiškai daug skolos vertybinių popierių, finansavimo schemos darosi vis kompleksiškesnės ir mažiau skaidrios.

Spartus skolos augimas signalizuoja tiek apie vėlyvą investicinio ciklo stadiją, tiek apie augančias rizikas – didelis finansinis svertas padaro sistemą trapią ir bet koks susvyravimas tampa daug skaudesniu. Pačių DI žaidėjų elgesys taip pat signalizuoja apie rinkos brangumą ir investicinio ciklo brandą. Šiemet matėme „SpaceX“ pirminį akcijų siūlymą, laukiama tokio paties žingsnio iš „OpenAI“ ir „Anthropic“ – DI modelių kūrėjai skuba pasinaudoti palankiomis rinkų sąlygomis pritraukti kuo daugiau kapitalo.

DI investicijos neabejotinai buvo pagrindinis variklis, keliantis rinkas į aukštumas. Dabartiniai įmonių planai signalizuoja, kad artimiausiu metu jų tempai dar didės, tačiau investuotojai vis labiau kritiškai vertina tokį išlaidavimą, todėl greitai didiesiems žaidėjams reikės parodyti ir investicijų atsiperkamumą.

Investicijų ciklas užtikrintai perėjo į brandų, vėlyvą etapą. Šiandien rinkoje dar yra sveiko skepticizmo, dažnai pačioje ciklo pabaigoje karaliauja nepamatuota euforija. O tai dažniausiai būna svaiginančio akcijų brangimo metas, kuris yra itin pavojingas, nes po jo visada seka kritimas.

Rizikos auga, bet yra ir galimybių

Šiuo metu bendra ekonominė aplinka išlieka palanki tolesniam akcijų augimui – palūkanos aukštesnės, bet ne tiek, kad sustabdytų investicijas į DI. Energija brangesnė, bet ne per brangi. Valstybių deficitai palaiko ekonomikos temperatūrą. Ekonominis augimas pasaulyje išlieka stabilus, o energijos šokas šįkart neturėtų užkurti ilgalaikės infliacinės spiralės. Tokiomis sąlygomis bulių rinka gali tęstis, tačiau rizikų daugėja ir investuotojams itin svarbu neprarasti disciplinos

Stebime nuoseklų pinigų brangimą pasaulyje. Jei ši tendencija nesikeis, tikėtina, kad po to seks ir ryškesnis akcijų rinkos kritimas. Bendrai akcijų rinką į viršų tempė neįtikėtinai sparčiai augantys pelnai, tačiau kyla klausimų dėl jų tvarumo – santykinės vertės rodikliai tokie kaip Šilerio CAPE ar W. Buffet‘o indikatorius rodo rekordišką akcijų rinkos pervertinimą, kuris didele dalimi yra susijęs su DI investicijomis. Nors DI „ginklavimosi varžybos“ atrodo nesustabdomos, tačiau pablogėjęs kapitalo prieinamumas gali priversti pristabdyti investicijas, o tai išprovokuotų ir akcijų korekciją.

Tačiau situacija gali pasisukti ir geresne linkme. Konfliktas Irane, nors ir atrodo vis labiau įšaldytas, bet vis dar gali būti išspręstas. Tuomet atpigusi energija suteiktų dvigubą teigiamą impulsą – per mažesnes kainas ir sušvelnėjusias finansavimo sąlygas, kritus energijos kainoms rinkos vėl pradėtų kalbėti apie palūkanų mažėjimą. Kita vertus, net ir konfliktui rusenant, energijos išteklius išgaunančios šalys sparčiai investuoja į alternatyvius tiekimo kelius. Gali būti, kad 2027–2028 metais vėl kalbėsime apie perteklių energijos rinkoje. Tokio scenarijaus atveju Europos rinkos būtų didžiausios laimėtojos.

Niekas negali pasakyti, kiek dar truks šis dirbtinio intelekto pažadų kupinas akcijų rinkos kilimas. Nors bendras ekonominis fonas suprastėjo lyginant su metų pradžia ir rizikos kaupiasi, bet tai nereiškia, kad nereikia investuoti. Vis tik situacija reikalauja atsargumo. Itin svarbu tokioje vėlyvoje ciklo stadijoje nepasiduoti godumui ir neprisiimti perteklinių rizikų.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją