Aktyvumas Baltijos akcijų biržose nuslopo, tačiau investuotojų nuotaikos taisosi

Nepaisant toliau mažėjančios apyvartos, Baltijos šalių akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ šių metų pradžioje ūgtelėjo 6 proc. Investuotojų nuotaikas pataisė skelbiamos geros naujienos iš biržoje kotiruojamų įmonių. Vis dėlto vyraujantis neapibrėžtumas lemia smarkiai kritusią IPO apimtį pasaulinėse ir vietos rinkose. Nuo praėjusių metų pradžios Baltijos šalių biržose neįvykdytas nė vienas didesnio masto pirminis akcijų platinimas.

Mažėjančios apyvartos tendencija

„Apyvartos Baltijos šalių biržose mažėja nuo praėjusių metų pavasario. Šią tendenciją lemia kelios priežastys, tačiau didžiausią reikšmę turi tai, kad jau daugiau kaip metus Baltijos šalių biržose neįvyko nė vienas didesnės apimties debiutas. Tam, kad būtų palaikomas palyginti mažos vietos kapitalo rinkos aktyvumas, reikalingi periodiniai naujų didesnių įmonių atėjimai į vietos biržas“, − komentuoja Vytautas Lapė, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas.
 
Pasak V. Lapės, išaugęs neužtikrintumas finansų rinkose ir krentantys akcijų indeksai turėjo įtakos tam, kad praėjusiais metais pasaulinės IPO apimtys smuko apie 70 proc. ir buvo žemiausios nuo 2017-ųjų. Panaši tendencija vyrauja ir pasaulinėse, ir vietos finansų rinkose.
 
„Per 2023 m. pirmąjį ketvirtį prekybos apyvarta Baltijos šalių biržose sudarė apie 141 mln. eurų ir, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 48 proc. Apyvarta Vilniaus ir Talino biržose palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo panašiu tempu – apie 50 proc.“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas.
 
Šių biržų apyvartų dalys bendroje „Nasdaq Baltic“ apyvartoje ženkliai nesikeitė: per Talino biržą investuotojai atliko sandorių su akcijomis už 89 mln. eurų, kas sudarė 63 proc. bendros Baltijos šalių apyvartos. Vilniaus biržoje apyvarta siekė 47 mln. eurų ir sudarė 33 proc. bendros apyvartos.
 
Kaip pastebi V. Lapė, mažiausiai aktyvumo mažėjimo tendencija paveikė Rygos biržą, kurioje apyvarta palyginamuoju laikotarpiu traukėsi 5 proc. Tiesa, kaimynų latvių birža jau seniai užima simbolinę dalį bendroje Baltijos šalių apyvartoje, kuri sudaro apie 3 proc. Šios biržos situaciją apyvartos atžvilgiu pablogins tikėtinas Latvijos įmonės „HansaMatrix“ pasitraukimas. Po oficialaus siūlymo supirkti akcijas privataus kapitalo fondų valdytojui „BaltCap“ priklauso daugiau nei 90 proc. bendrovės akcijų.
 
„Tiesa, Rygos biržai daug skaudesnės netektys buvo farmacijos bendrovių „Olainfarm“ ir „Grindeks“ pasitraukimas 2021 m. Iki tol šios įmonės buvo 2 aktyviausiai investuotojų prekiaujamos pozicijos kaimyninėje biržoje“, – sako V. Lapė.

Pagerėjusios investuotojų nuotaikos

Vertinant bendrai, investuotojų nuotaikos per praėjusį ketvirtį šiek tiek pasitaisė, ką atspindėjo ir apie 6 proc. pakilęs „OMX Baltic Benchmark“ akcijų indeksas. Iš daugiau kaip 70 „Nasdaq Baltic“ kotiruojamų akcijų pozicijų 41-oje fiksuoti teigiami kainų pokyčiai, skaičiuoja „Swedbank“ atstovas.
 
Didžiausią teigiamą pokytį užfiksavo „Grigeo“ akcijos – jų kaina ūgtelėjo 22 proc. Šių metų vasario pabaigoje popieriaus gamintoja paskelbė, kad jos grynasis pelnas per paskutinį 2022 m. ketvirtį padvigubėjo ir pasiekė 4,4 mln. eurų.
 
„Antra labiausiai brangusia akcija, atmetus mažos iki 50 mln. eurų kapitalizacijos bendroves, tapo „Linas Agro“, kurios kaina paaugo 19 proc. Nuo tada, kai 2020 m. pabaigoje buvo paskelbta apie Kauno grūdų įsigijimą, „Linas Agro“ akcijų kaina jau yra pakilusi daugiau kaip 170 proc.“, – pastebi V. Lapė.  
 
Šių metų vasario pabaigoje ši žemės ūkio ir maisto gamybos grupė paskelbė dar vienus įspūdingus finansinius rezultatus – grynasis pelnas už 2022-2023 m. finansinių metų antrąjį ketvirtį pašoko 4 kartus iki 17 mln. eurų.
 
Trečia daugiausiai brangusia akcija tarp didesnių įmonių tapo „Apranga“ – per pirmąjį šių metų ketvirtį jos kaina pakilo 18 proc. „Nors paskutinė „Aprangos“ paskelbta finansinė ataskaita parodė, kad grynasis jos pelnas per paskutinį praėjusių metų ketvirtį išliko stabilus, tačiau jos pajamos šių metų pirmaisiais mėnesiais augo didesniu nei 20 proc. tempu, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus“, – teigia V. Lapė.  
 
Pasak V. Lapės, susidomėjimą „Aprangos“ akcijomis taip pat paskatino investuotojų lūkesčiai dėl dividendų už praėjusius metus. Bendrovė jų nenuvylė – balandžio 5 d. buvo pasiūlyta išmokėti 0,28 euro dividendų už akciją, o tai atitinka 11 proc. dividendinį pajamingumą nuo akcijų rinkos kainos dieną prieš tai. Bendrovės akcininkai tvirtins dividendus eiliniame akcininkų susitikime balandžio 27 dieną.

Smukęs pirmojo penketuko aktyvumas

„Per pirmą šių metų ketvirtį 5 aktyviausiai prekiautos akcijos buvo energetikos bendrovės „Enefit Green“ ir „Ignitis“ bei bankai LHV, Šiaulių bankas ir „Coop Pank“. Tos pačios akcijos buvo populiariausios ir per visus 2022 m.“, − sako „Swedbank“ atstovas.
 
V. Lapė pažymi, kad lyderės vietą ir toliau užėmė „Enefit Green“ su 20 mln. eurų apyvarta. Ji nežymiai aplenkė LHV banką. Trečią ir ketvirtą vietas užėmė Šiaulių bankas ir „Ignitis“, kurių akcijų apyvarta sudarė, atitinkamai, 19 mln. ir 15 mln. eurų. Penketą užbaigė „Coop“ bankas, kurio akcijų suprekiauta už 10 mln. eurų.
 
Visos penkios populiariausios akcijos neatsispyrė neigiamoms aktyvumo tendencijoms. Jų apyvartos krito 40-60 proc., palyginti su pirmuoju 2022 m. ketvirčiu. Kaip pastebi „Swedbank“ atstovas, iš daugiau nei 70 vietinėse biržose kotiruojamų akcijų tik vienuolikos apyvartos paaugo.
 
Aktyviausiai prekiauta bendrovė, kuri užfiksavo teigiamą aktyvumo pokytį, buvo jau minėtoji „Linas Agro“. Jos akcijų apyvartai pašokus apie 90 proc., ji pakilo iš 21-os vietos likvidžiausių akcijų reitinge 2022 m. pradžioje į 10 vietą šiais metais. Tai buvo penktas ketvirtis iš eilės, kai prekybos aktyvumas „Linas Agro“ akcijomis augo. Tam pagrindinę įtaką turėjo įmonės rodomi įspūdingi finansiniai rezultatai ir sparčiai kylanti jos akcijų kaina.

Estijos startuolių akcijų korekcija

Pasak V. Lapės, tarp labiausiai 2023 m. pradžioje atpigusių akcijų galima rasti Estijos startuolius, listinguojamus nereguliuojamoje „First North“ biržoje. „Cleveron Mobility“ akcijų kaina krito 35 proc., „J. Molner“ 32 proc., „Saunum“ – 25 proc.
 
„Tokia kainų korekcija yra dar praėjusiais metais prasidėjusios tendencijos tęsinys – finansų rinkose vyraujant neužtikrintumui, investuotojai traukiasi iš aukštos rizikos augimo akcijų. Jaunas įmones ypač neigiamai veikia išaugusios palūkanų normos ir kapitalo kaina, nes joms reikia kompensuoti neigiamus pinigų srautus, pritraukiant papildomų lėšų didesne kaina“, – sako V. Lapė.
 
Tarp didesnių nei 50 mln. eurų rinkos kapitalizacijos bendrovių prasčiausiai pasirodžiusios akcijos fiksavo tik simbolinius kainų kritimus. Praėjusiais metais IPO įgyvendinusios pensijų fondų valdytojos „INDEXO“ akcijos susitraukė 1,7 proc. per ketvirtį. Po jų sekė Lietuvos dujų perdavimo tinklo operatorė „Amber Grid“ (-1,6 proc.) ir elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“ (-1,1 proc.).