Ar Europos akcijų rinka pasiekė galimybių lubas?

Rugsėjį Europos akcijų indeksas Stoxx 600 pasiekė aukščiausią lygį savo istorijoje, nuo metų pradžios europietiškų akcijų vertė augo daugiau nei 8 proc. Kita vertus, geri rezultatai finansų rinkose stipriai kontrastuoja su nuolatiniu neigiamų naujienų apie Europos ekonomiką srautu. Tad, ar dar yra erdvės Europos akcijoms augti?

Per dešimtmetį Europos akcijų grąža atsiliko nuo JAV daugiau nei dukart. Stagnuojanti ekonomika, nesibaigiančios politinės ir ekonominės krizės, inovacijų trūkumas lėmė senojo žemyno atsilikimą.  Kita vertus, gąsdinimai, kad Europa tuoj taps tik didžiuliu muziejumi po atviru dangumi yra ankstyvi. Europa vis dar užima kertinę rolę farmacijos, gynybos, industrinių technologijų sferose, todėl, nepaisant struktūrinių iššūkių, perspektyvos yra geresnės nei galima susidaryti skaitant tik naujienų antraštes.

Šiemet Europoje geriausiai sekėsi bankų ir mažmeninės prekybos sektoriams, kurie atnešė maždaug 20 proc. grąžą. Tuo metu automobilių pramonės akcijos, spaudžiamos konkurencijos iš Kinijos, vidutiniškai krito 8 proc. Individualių sektorių ar įmonių lygmeniu skirtumų labai daug – nuo industrinio giganto Thyssenkrupp, kenčiančio nuo aukštų energijos kainų ir menkos plieno paklausos ir šiemet praradusio pusę vertės, iki Siemens energijos, pasinaudojusios atsinaujinančios energetikos bumu ir augusios 180 proc.

Palankios tendencijos trumpuoju laikotarpiu

Nors pandemija ir energijos kainų šokas pristabdė realų ekonomikos augimą, tačiau šie sukrėtimai, panašu, leido Europai ištrūkti iš defliacinių spąstų, kurie slėgė įmonių rezultatus praėjusį dešimtmetį. Aukštesnės prekių ir paslaugų kainos leido įmonėms reikšmingai padidinti apyvartas ir pelno maržas, tai viena iš priežasčių kodėl, nepaisant nestabilios ekonominės aplinkos, Europos akcijos yra istorinėse aukštumose. Daugelis analitikų mano, kad infliacija Europoje šį dešimtmetį bus aukštesnė ir tai teigiamai veiks įmonių finansų rezultatus. Bendrai, pastaraisiais metais Europos įmonių pelnai augo sparčiau nei kilo jų akcijų kainos, todėl jos vis dar atrodo pakankamai „pigios“.

Europos centrinio banko palūkanų mažinimas taip pat suteiks teigiamą postūmį. Žemesnės palūkanos ilgainiui paskatins aukštesnį vartojimą ir investicijas, kurie lems geresnius įmonių rezultatus. Istoriškai Europos centriniam bankui sunkiai sekdavosi pažadinti ekonomiką žemesnėmis palūkanomis, bet yra priežasčių manyti, kad „šįkart viskas bus kitaip“. Privataus sektoriaus skola šiuo metu yra mažiausia nuo 2009 m., o finansų sektorius gerokai tvirtesnėje padėtyje – kapitalo rodikliai aukšti, blogų paskolų labai nedaug. Stipriam kredito augimui reikia norinčių skolintis ir galinčių skolinti, panašu, kad abi pusės šįkart yra pakankamai tvirtos, todėl galima tikėtis stipresnio mažų palūkanų poveikio.

Protekcionizmas ir veržiami diržai

Stiprėjant protekcionistinėms tendencijoms pasaulyje, Europos įmonėms tai prasta žinia. Europos įmonės labiau priklausomos nuo eksporto rinkų, nes vidaus paklausa istoriškai yra gan žema. Stiprėjanti konkurencija su Kinija automobilių ir kituose tradiciškai Europiečių dominuojamuose sektoriuose taip pat skatina atsargiai vertinti ateities perspektyvas. Kinijos poveikis šiuo metu yra dvejopas. Lėtas vidaus ekonomikos augimas tempia žemyn pasaulines žaliavų ir energijos kainas, o tai mažina įmonių sąnaudas. Kita vertus, dėl tos pačios priežasties kinų gamintojai daugiau eksportuoja, sudarydami didesnę konkurenciją Europos pramonei.

Pastaraisiais metais vyriausybės Europoje gausiai skatino ekonomiką, bet vėl pradeda galioti fiskalinės drausmės taisyklės – valstybės labiau ribos išlaidas ar didins mokesčius. Tai neišvengiamai neigiamai veiks vidaus paklausą Europoje, vadinasi, paveiks ir įmonių rezultatus. Paskutinis bandymas valstybėms susiveržti diržus 2011-2012 m. išprovokavo recesiją. Kažkiek iš pamokų pasimokyta, fiskalinės taisyklės sušvelnintos, tad neigiamas efektas bus švelnesnis.

Erdvės augimui yra, bet rizikų balansas neigiamas

Europos įmonių fundamentai ilgalaikėje perspektyvoje atrodo stipriai, finansiniai rezultatai toliau turėtų gerėti. Kita vertus, dėl aukščiau išvardintų rizikų ir tendencijų investuotojai atsargiai vertina Europos akcijų rinkas, todėl jos ir yra įkainotos palyginti pigiai lyginant su kitomis rinkomis. Palyginimui, JAV rinka mažiau priklausoma nuo eksporto, dominuoja paslaugų, o ne pramonės įmonės ir valstybės deficitas labai skatiną paklausą. Šie faktoriai ir atsispindi geresniuose JAV įmonių rezultatuose ir geresnėje akcijų grąžoje.

Europos akcijų rinkoje dominuoja brandesnės tradicinių industrijų akcijos, neretai mokančios nemažus dividendus. Jų kainos mažiau svyruoja, bet ir augimo potencialas yra mažesnis. Investuotojams, kurie nori daugiau stabilumo ar kuriems patinka pastovus pinigų srautas, ši rinka gali būti neblogas pasirinkimas. Dabartinė Europos akcijų kaina tikrai nesignalizuoja pervertinimo ar burbulo, o veikiau yra blaivus augimo perspektyvų ir rizikų įvertinimas.