Baltijos biržos atsispyrė pasaulyje įsivyravusiam nerimui dėl prekybos karų

2025-ieji Baltijos biržose prasidėjo itin pozityviai – per pirmuosius tris metų mėnesius pagrindinis Baltijos šalių akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ pašoko net 11,3 proc. Vasario viduryje vietinis akcijų indeksas pasiekė ketvirčio piką nuo metų pradžios paaugęs 13,6 proc. Vadinasi, jis tik 4 proc. atsiliko nuo visų laikų aukščiausio taško, užfiksuoto 2021 m. rugsėjį. Po beveik 3 metų pertraukos, Baltijos akcijų prekybos apyvarta augo, o kartu brango daugelio čia listinguotų įmonių akcijos.

„Nors kovo mėn. neigiamos nuotaikos iš JAV atsirito ir į mūsų vietos rinkas, pirmą šių metų ketvirtį „OMX Baltic Benchmark“ pabaigė augimu, kuriam impulsą davė kiek netikėtai paskelbtas Estijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „Enefit Green“ akcijų supirkimas, tapęs reikšmingiausiu Baltijos akcijų rinkų įvykiu“, – sako Vytautas Lapė, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas.

2023-2024 m. laikotarpiu Baltijos biržose kotiruojamų akcijų grąža reikšmingai atsiliko nuo Europos ir ypač JAV indeksų. Praėjusį ketvirtį pagaliau užfiksuota priešinga tendencija – vietinės akcijos pakilo gerokai daugiau nei užsienio. Europos akcijų indeksas „STOXX Europe 600“ ūgtelėjo 5,2 proc. Tuo metu JAV „S&P 500“ indeksas krito 4,6 proc.

Metų pradžios įvykis – „Enefit Green“ akcijų supirkimas

Kovo 27 d. Estijos valstybei priklausanti energetikos grupė „Eesti Energia“, valdžiusi 77 proc. „Enefit Green“ akcijų paketą, pranešė, kad siūlys supirkti mažumos akcininkams priklausiančias akcijas už 3,4 euro kainą. Pasiūlytos supirkimo kainos premija siekė net 47 proc., palyginti su akcijos kaina biržoje prieš naujienos paskelbimą.

„Tokia didelė premija turėjo teigiamai nustebinti investuotojus, nes Baltijos biržose jau tapo įprasta matyti, kaip akcijos iš mažumos akcininkų yra superkamos už kainą, panašią į biržos arba net mažesnę. Rinką taip pat nustebino tai, kad nuo 2021 m. spalį vykusio „Enefit Green“ IPO buvo praėję tik kiek daugiau nei 3 metai“, – pastebi V. Lapė.

Pasak „Swedbank“ eksperto, tai žymi staigų „Eesti Energia“ strategijos pokytį, kuriam, tikėtina, didelę įtaką padarė jau kurį laiką krentančios atsinaujinančios energetikos sektoriaus įmonių, įskaitant ir „Enefit Green“, akcijų kainos. Investuotojai, kurie įsigijo akcijas per IPO ir parduos jas supirkimo metu, uždirbs 33 proc., įskaitant ir per pastaruosius trejus metus išmokėtus dividendus.

Akcijų supirkimas prasidėjo balandžio 8 d. ir tęsis iki gegužės 12 d. Per pirmą 2025 m. ketvirtį „Enefit Green“ tapo viena labiausiai pabrangusių stambių akcijų. Jos kaina pakilo 20 proc. ir nusistovėjo šiek tiek žemesniame lygyje už 3,4 euro supirkimo kainą.

„Nors supirkimas reiškia gerą uždarbį investuotojams, ypač tiems, kurie „Enefit Green“ įsigijo paskutiniu metu nukritus kainai, tačiau bendrai vietinei kapitalo rinkai tai yra reikšmingas praradimas, nes biržoje nebeliks vienos likvidžiausių ir didžiausių bendrovių“, – pažymi V. Lapė.

Tęsiasi pieno perdirbimo įmonių akcijų ralis

Iš daugiau nei 70-ies Baltijos akcijų biržose listinguojamų įmonių 2025 m. pirmą ketvirtį 50-ies akcijų kainos pakilo, iš kurių 12-os – daugiau nei 20 proc.

Tarp didesnės nei 100 mln. eurų kapitalizacijos įmonių labiausiai pabrango pieno perdirbimo bendrovės „Žemaitijos pienas“ akcijos, kurių kaina per pirmą ketvirtį pašoko 40 proc.

„Kartu su „Rokiškio sūriu“, brangusiu 17 proc., ir „Vilkyškių pienine“, kurios akcijos kaina kilo 14 proc., „Žemaitijos pienas“ pratęsė praėjusiais metais prasidėjusį pieno perdirbimo įmonių akcijų ralį. Jam impulsą suteikė augantys įmonių finansiniai rezultatai. Pavyzdžiui, „Vilkyškių pieninė“ pranešė per 2024 m. išauginusi grynąjį pelną 75 proc.“, – pastebi V. Lapė.

Antrą ketvirtį iš eilės 26 proc. brango Estijos statybų bendrovės „Merko Ehitus“ akcijos. Per šešis mėnesius jos rinkos kapitalizacija padidėjo nuo 294 mln. eurų iki 464 mln. eurų.

Vasarį „Merko Ehitus“ pranešė, kad 2024 m. paskutinį ketvirtį jos grynasis pelnas pašoko 43 proc. Bendrovė pasiūlė išmokėti apie 2 kartus didesnius dividendus nei prieš metus. Dividendų pajamingumas nuo prieš tai buvusios akcijų rinkos kainos siekė apie 8 proc.

Brango visų didžiųjų įmonių akcijos

Pasak „Swedbank“ eksperto, gerą metų pradžią Baltijos akcijų rinkoje žymi ir faktas, kad net prasčiausiai pasirodžiusios didesnės nei 100 mln. eurų kapitalizacijos įmonių akcijos vis tiek užfiksavo teigiamus, nors ir nežymius, kainų pokyčius. Tarp jų – Estijos mažmeninės prekybos grupė „TKM Grupp“, kurios akcijų kaina pasistiebė 0,3 proc.

„Investuotojų nuotaikas šioje pozicijoje paskutiniu metu neigiamai veikia stagnuojanti Estijos ekonomika ir vartojimas. Bendrovė pranešė, kad 2024 m. jos pajamos traukėsi 0,3 proc. dėl kritusių pardavimų maisto parduotuvių ir universalinių parduotuvių segmentuose“, – sako V. Lapė.

„TKM Grupp“ taip pat pasiūlė sumažinti vienai akcijai mokamus dividendus nuo 0,72 euro už 2023 m. iki 0,65 euro už 2024 m., o tai atitiko 6,6 proc. pajamingumą.

Antra prasčiausiai pasirodžiusi akcija tarp stambesnių bendrovių buvo Latvijos transporto priemonių bei vartojimo finansavimo įmonė „Eleving Group“. Per ketvirtį jos akcijų kaina ūgtelėjo 1,2 proc.

Įmonė paskelbė, kad praėjusiais metais jos grynasis pelnas pašoko daugiau nei 2 kartus iki 31 mln. eurų. Ji taip pat informavo, kad gegužę tikisi išmokėti 14–15 mln. eurų dividendų už praėjusius metus, o tai atitinka 7,1–7,6 proc. pajamingumą nuo 2025 m. pirmojo ketvirčio pabaigos akcijų kainos. „Eleving Group“ debiutavo biržoje praėjusių metų spalį, nuo IPO jos akcijų kaina rinkoje iš esmės nepasikeitė.

Grįžta susidomėjimas bankais

Taip pat Baltijos akcijų biržose matyti pirmieji investuotojų susidomėjimo vietinių bankų sektoriumi ženklai. Šiaulių bankas brango jau ir praėjusiais metais, bet estų bankų LHV ir „Coop“ akcijos senokai fiksavo reikšmingesnius kainos padidėjimus. Per pirmus tris šių metų mėnesius Šiaulių banko akcijų kaina augo 14 proc., LHV – 13 proc., „Coop“ – 9 proc.

„Pirmasis estų bankų akcijų kainų augimas po ilgesnės pertraukos galimai rodo, kad atsiranda daugiau investuotojų, kurie tikisi Estijos ekonomikos atsigavimo“, – pastebi V. Lapė.

Naujienų atnešė ir Šiaulių bankas, paskelbęs, kad keis prekinį ženklą į „Artea“. Tai ilgai rinkoje lauktas pokytis. Pirmąjį ketvirtį šio banko rinkos kapitalizacija perkopė 600 mln. eurų ribą.

Po beveik 3 metų pertraukos – investuotojų aktyvumo augimas

Po 11-os iš eilės neigiamų ketvirčių ir pirmąjį kartą nuo 2022 m. pirmojo ketvirčio Baltijos akcijų prekybos apyvarta paaugo. Per 2025 m. pirmus tris mėnesius „Nasdaq Baltic“ buvo suprekiauta akcijų už 149 mln. eurų – 40 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Tai buvo didžiausia ketvirčio apyvarta nuo 2022 m. antros pusės. Iš daugiau nei 70-ies listinguojamų įmonių 45-iose pozicijose investuotojų aktyvumas padidėjo.

Nors prekyba „Enefit Green“ akcijomis daugiau nei padvigubėjo, aktyvumas Talino biržoje augo lėčiausiai – 28 proc. iki 86 mln. eurų. Talino birža sudarė 58 proc. bendros trijų biržų apyvartos. Vilniuje akcijų apyvarta pašoko 53 proc. – iki 56 mln. eurų, ir sudarė 38 proc. bendro lygio. Abu Lietuvos biržos flagmanai – „Ignitis“ ir Šiaulių bankas – fiksavo 2 kartus išaugusią apyvartą.

Didžiausias investuotojų aktyvumo šuolis buvo užfiksuotas Rygoje, kurios akcijų apyvarta išaugo net 151 proc. Tačiau ji vis tiek buvo žymiai mažesnė nei kitose dvejose Baltijos biržose – siekė apie 6 mln. eurų arba 4 proc. bendro lygio. Aktyvumo šuolį Latvijos sostinėje paaiškina „Eleving Group“, kuri iš karto po debiuto praėjusį rudenį tapo likvidžiausia latviška akcija.