Labiausiai brangusios 2023 m. akcijos Baltijos šalyse ir kur kryps investuotojų dėmesys šiemet

2023 metai investuojantiems Baltijos šalių biržoje nebuvo patys lengviausi – iš daugiau nei 70-ies „Nasdaq“ Baltijos rinkoje kotiruojamų įmonių 20 fiksavo teigiamus akcijų vertės pokyčius. Vis tik, bendras pagrindinio indekso „OMX Baltic Benchmark“ augimas buvo teigiamas ir  siekė 4 procentus, o kai kurių bendrovių grynasis pelnas į viršų šuoliavo kartais. Šiemet didžiausią dėmesį investuojantys Baltijos šalyse turėtų ir toliau būti nukreipę į dividendus generuojančias akcijas. 

Nors dar pirmąjį 2023 m. pusmetį Baltijos akcijų indeksas pasistiebė 7 procentus ir buvo sulig bendromis tendencijomis Europoje, antrąją metų pusę investuotojų optimizmas sumažėjo ir indeksas krito, nepaisant augimo užsienio biržose. Todėl Baltijos šalių indeksas nusileido JAV „S&P 500“ ar Europos „STOXX Europe 600“ indeksams, kurie kilo atitinkamai 24 ir 13 procentų. 

Žvelgiant į 2024 metus, tikėtina, kad geopolitinės rizikos turės didesnę neigiamą įtaką vietinėms nei Vakarų šalių akcijoms. Todėl nebūtų nuostabu, jeigu ir šiemet Baltijos šalių įmonių akcijos atsiliktų nuo Vakarų akcijų indeksų.

Labiausiai brango „Grigeo“, „Tallink“ ir „Apranga“

Tarp didesnių bendrovių Baltijos šalių akcijų biržoje pernai labiausiai brango „Grigeo“ akcijos – net 56 procentais. Tokį pokytį lėmė įspūdingas įmonės finansinių rezultatų augimas – per 2023 m. 9 mėnesius „Grigeo“ EBITDA pašoko daugiau nei dukart, o grynasis pelnas – daugiau nei triskart. 

Antra didžiausią teigiamą akcijų vertės pokytį demonstravusi įmonė – „Tallink“. Šios Estijos keltų bendrovės akcijų kaina kilo 32 procentus. Tai lėmė pavydėtinas pelno augimas – 9 mėnesių EBITDA padvigubėjo, o 77 mln. EUR grynasis pelnas pakeitė 3 mln. EUR nuostolį, fiksuotą 2022 m. sausį-rugsėjį. Praėjusiais metais „Tallink“ įsiveržė į aktyviausiai investuotojų prekiaujamų Baltijos akcijų penketuką, jos akcijų prekybos apyvartai šoktelėjus dviem trečdaliais. Tai buvo vienintelė akcija penketuke, kurios apyvarta kilo.

Trečia didelė įmonė, kurios akcijos brango daugiausiai, buvo „Apranga“ – jų kaina ūgtelėjo 23 procentais. „Aprangos“ 9 mėn. EBITDA kilo 10 proc., o grynasis pelnas – 16 procentų. Didelį impulsą įmonės akcijų kainai davė balandį paskelbti dividendai, kurių pajamingumas siekė net 11 procentų nuo to meto akcijų kainos rinkoje.

Investuotojus nuliūdino Talino uostas, „Auga“ ir „Enefit Green“

Tarp didesnių biržoje listinguojamų Baltijos bendrovių pernai labiausiai krito Talino uosto akcijų vertė – ji sumažėjo 21 procentu. Estijos įmonės 9 mėnesių grynasis pelnas susitraukė beveik perpus dėl išaugusių sąnaudų ir kuklesnių pervežamų krovinių apimčių. 

Žemės ūkio bendrovės „Auga“ akcijų kaina pernai nusmuko 20 procentų, bendrovei užfiksavus 12 mln. EUR grynąjį nuostolį per pirmuosius 9 mėnesius (atitinkamą 2022 m. laikotarpį grynasis nuostolis buvo 0,6 mln. EUR). Šį nuostolį lėmė kritusios ekologiškos produkcijos kainos. Kaip atsaką į tai „Auga“ pranešė keičianti savo strategiją – iki šiol taikiusi tik ekologinę žemdirbystę, įmonė trečdalį dirbamų žemių konvertuos į konvencinę žemdirbystę. 

Trečia žymiai atpigusi akcija buvo „Enefit Green“ – akcijos kainos sumažėjimas siekė 19 procentų. Elektros rinkoje kritus kainoms reikšmingai susitraukė ir Estijos atsinaujinančios energetikos bendrovės finansiniai rezultatai – jos 9 mėnesių EBITDA mažėjo 30 procentų, o grynasis pelnas – perpus. Prie „Enefit Green“ akcijos kainos nuosmukio prisidėjo ir neigiamos tendencijos atsinaujinančios energetikos sektoriuje pasauliniu mastu. Pavyzdžiui, pasaulinės jūrinio vėjo lyderės „Orsted“ akcijų kaina krito 40 procentų vien tik 2023 m., o palyginus su piku 2021 m. pradžioje, yra susitraukusi net apie 70 procentų.

Didesnį potencialą turinčios akcijos 2024 m.

Baltijos akcijų biržų investuotojai didelę svarbą teikia dividendams. Todėl šiemet verta atkreipti dėmesį į bendroves, kurios gali paskelbti didesnius nei tikimasi dividendus. Tarp tokių įmonių galėtume paminėti „Tallink“ ir „Novaturas“, kurios po ilgos pertraukos, tikėtina, sugrįš prie dividendų mokėjimo šiais metais. 

„Tallink“ nėra mokėjusi dividendų nuo 2019 m., o „Novaturas“ – nuo 2018 m., nes šie verslai stipriai nukentėjo nuo COVID-19. Tačiau praėjusiais metais abiejų bendrovių finansiniai rezultatai stipriai išaugo ir priartėjo prie ikipandeminių lygių. Nenustebčiau, jeigu tiek „Tallink“, tiek „Novaturas“ šiais metais išmokėtų vienus didesnių dividendų tarp Baltijos biržose listinguojamų bendrovių. 

Kita akcija, kuri nors jau ir anksčiau sugrįžo prie dividendų mokėjimo, bet gali teigiamai nustebinti investuotojus jų dydžiu – „Apranga“. Jeigu bendrovė paskelbtų tokius pačius dividendus kaip prieš metus (gana konservatyvi prielaida turint omenyje, kad 9 mėnesių grynasis pelnas augo), jų pajamingumas vis tiek siektų daugiau nei 10 procentų nuo dabartinės akcijos vertės. 

2024 m. apyvartos ir investuotojų aktyvumas išliks panašiame lygyje

2023 m. Baltijos biržų bendra akcijų prekybos apyvarta siekė 475 mln. EUR ir buvo apie 26 proc. mažesnė nei užpernai. Tiesa, reikia pastebėti, kad silpniausiai atrodė pirmasis metų ketvirtis, o antroje pusėje prekybos apyvartos buvo mažesnės nedaug – vos 6 procentais.

Prognozuočiau, kad 2024 m. prekybos apyvartos biržoje išliks panašiame lygyje kaip ir 2023 metais.  Didesniam aktyvumo šuoliui yra būtinas arba bendras spartus Baltijos akcijų kainų kilimas, arba naujų didelių bendrovių atėjimas į biržą. 

Aktyviausios Baltijos akcijų biržos vardą 2023 m. nesunkiai išlaikė Talinas, kurio apyvarta sudarė 63 proc. nuo visos prekybos Nasdaq Baltijos rinkoje. Vilniaus biržos akcijų prekybos apyvarta siekė 34 proc., o mažiausia birža – Rygos – užėmė 3 proc. dalį bendroje Baltijos rinkoje.

Likvidžiausia Baltijos akcija antrus metus iš eilės buvo „Enefit Green“, nepaisant to, kad jos akcijų apyvarta susitraukė 37 proc. iki 72 mln. EUR. Aktyviausiai prekiautos lietuviškos akcijos susikeitė vietomis – „Ignitis“ su 19 proc. smukusia apyvarta iki 63 mln. EUR aplenkė Šiaulių banką, kurio prekybos aktyvumas krito perpus iki 58 mln. EUR.

Didžiausias Baltijos IPO nuo 2021 m.

Visame pasaulyje ir toliau stebėjome krentantį pirminių viešųjų akcijų siūlymų (IPO) aktyvumą. Po daugiau nei 70 proc. smukimo 2022 m., pasaulinės IPO apimtys per 2023 m. pirmus 9 mėnesius sumažėjo dar trečdaliu ir iš esmės sugrįžo į 2016 m. matytą lygį. 

Baltijos biržoms, kur ir taip retai matome naujų įmonių atėjimus, tai reiškė itin nepalankią aplinką viešiems akcijų platinimams. Tačiau nuotaikas praskaidrino gruodžio mėnesį pasibaigęs „Infortar“ bendrovės IPO. Šis Estijos investicinis holdingas, valdantis virš 40 procentų „Tallink“ akcijų, pritraukė 35 mln. EUR iš daugiau nei 5 tūkstančių investuotojų ir pagal rinkos kapitalizaciją tapo 3-ia didžiausia Talino biržos bendrove (arba 5-ta didžiausia apskritai Nasdaq Baltijos rinkoje). Tai buvo didžiausias Baltijos IPO nuo 2021 m. rudens, kai įvyko 175 mln. EUR dydžio „Enefit Green“ platinimas. 

Per visus 2023 m. Baltijos kapitalo rinkose buvo įgyvendinti 6 akcijų platinimai (3 IPO ir 3 antriniai platinimai), kurių bendra apimtis siekė 57 mln. EUR. Tai rodo žemesnį aktyvumą nei 2022 m., kai įvyko 14 platinimų, per kuriuos pritraukta 83 mln. EUR. Tačiau verta pastebėti, kad dauguma 2022 m. platinimų buvo mažos apimties ir juos organizavo Estijos startuoliai.

Šiais metais tikėtis akcijų platinimų šuolio Baltijos regione – sudėtinga. Tačiau net ir keletas didesnių IPO reikšmingai prisidėtų prie vietinės kapitalo rinkos vystymosi. Jeigu nuotaikos pasaulinėje IPO rinkoje pagyvės, ir Baltijos biržose galėtume tikėtis investuotojams įdomių didesnių debiutų dar šiais metais.