M. Laukevičius: prastėjantys JAV darbo rinkos duomenys teikia vilčių investuotojams

Per šią savaitę rengiamą FED posėdį investuotojai greičiausiai išgirs gerų žinių dėl tolesnio palūkanų mažinimo. JAV darbo rinkai demonstruojant vis naujus silpnumo ženklus, centrinis bankas galiausiai gali ryžtis bazines palūkanas sumažinti 25 baziniais punktais. Be to, JAV rinkoje atsirado nauja DI bumo žvaigždė technologijų senbuvė „Oracle“, kurios įkūrėjas trumpam buvo tapęs turtingiausiu žmogumi pasaulyje.

Palūkanų sumažinimas JAV – beveik garantuotas

Šią savaitę Federalinis rezervų bankas (FED) skelbs savo sprendimą dėl palūkanų normų. Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, rinkose bazinių palūkanų sumažinimo 25 baziniais punktais tikimybė vertinama daugiau kaip 90 proc., todėl jų sumažinimas per artimiausią FED susitikimą laikomas beveik garantuotu. Taip pat verta pastebėti, kad nedidelė tikimybė priskiriama ir prie 50 bazinių punktų mažinimo scenarijaus, pastarasis gali pasirodyti kiek perdėtas, bet su didėjančiu spaudimu iš administracijos negalima atmesti ir tokio įvykio.

Dabartinis bazinių palūkanų 4,25–4,5 proc. rėžis buvo nustatytas maždaug prieš metus ir iki šiol neperžiūrėtas baiminantis iki galo nepažabotos infliacijos ir naujos JAV prekybos politikos poveikio jai.

Tačiau pastaruoju metu svaresni tapo vėstančios JAV darbo rinkos ir lėtėjančio šalies ekonominio augimo argumentai. Be to, JAV administracija vis ieško būdų tiesiogiai ir netiesiogiai „paspausti“ FED pareigūnus dėl bazinių palūkanų mažinimo.

Muitų poveikį kol kas absorbuoja verslas

JAV Darbo statistikos biuro ataskaita parodė, kad rugpjūtį didmeninės kainos netikėtai sumažėjo pirmą kartą per keturis mėnesius. Gamintojų kainų indeksas (GKI), palyginti su liepa, nukrito 0,1 proc., nors metinis rodiklis vis dar rodė 2,6 proc. augimą. Tai rodo, kad įmonės praėjusį mėnesį vengė sparčiau didinti kainas, nepaisant įsigaliojusių naujų muitų.

Verta atkreipti dėmesį, kad vidutinis muitų dydis JAV, palyginti su ilgamečiu 2,5 proc. vidutiniu lygiu, šiuo metu siekia apie 17 proc. Tikėtina, kad JAV administracijai įvedant naujus muitus, vidutinis muitų lygis artimiausiu metu gali dar labiau išaugti.

Nors buvo baiminamasi, kad importuotojai ir tiekėjai šią naštą iš karto perkels vartotojams, muitai kol kas neturėjo didelės įtakos didmeninėms ir mažmeninėms kainoms, o pirminiai duomenys rodo, kad jie paveikė pelno maržas, kurios pradėjo trauktis.

Ilgainiui ši tendencija gali tapti iššūkiu JAV akcijoms ir paveikti tolesnį jų augimo potencialą. Nors pastaruoju metu akcijų kainos kilo dėl sumažėjusių obligacijų pajamingumų, mažėjančios maržos yra prasta žinia artimiausiu metu į JAV akcijas žvelgiantiems investuotojams. Nepaisant to, palaikyti dabartinį akcijų kainų lygį padėtų mažesnės bazinės palūkanos.

Išaugo bedarbystės paraiškų skaičius

Bazinė infliacija (VKI), neįskaičiuojant maisto ir energijos, per metus išaugo 3,1 proc. bei išliko tokiame pačiame lygyje kaip ir liepą. Bendras metinis infliacijos rodiklis siekė 2,9 proc. ir buvo kiek didesnis nei liepą, kai sudarė 2,7 proc. Paslaugų infliacija išliko santykinai stabili.

Kartu su infliacijos ataskaita paskelbti ir rinkos dalyvius nustebinę darbo rinkos duomenys. Per rugpjūtį sukurta 22 tūkst. naujų darbo vietų, tuo metu pirminių nedarbo išmokų paraiškų skaičius šoktelėjo iki 263 tūkst. – aukščiausio lygio nuo 2021 m. spalio. Šis netikėtumas nustelbė infliacijos rodiklius ir gali tapti svaresne priežastimi FED labiau susirūpinti ekonomikos būkle.

Tai rodo, kad padėtis JAV darbo rinkoje prastėja, tuo pačiu išlieka ir tam tikras infliacinis spaudimas. Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, per lėtas palūkanų mažinimas gali dar labiau apsunkinti padėtį darbo rinkoje, o per smarkus – greitai atgaivinti infliaciją, kuri nėra iki galo nuslopinta.

„Pradingęs“ 1 mln. darbo vietų

JAV darbo statistikos biuras taip pat paskelbė patikslintą darbo vietų statistiką per 2024 m. kovą ir 2025 m. kovą, parodžiusią, jog šalyje galėjo būti sukurta 911 tūkst. darbo vietų mažiau nei manyta iki tol. Tokio masto peržiūra gerokai pranoko net ir pačių pesimistiškiausių rinkos dalyvių prognozes. Tuo pačiu tai tapo dar viena silpstančios JAV darbo rinkos indikacija.

Kita vertus, „Morgan Stanley“ analitikai pasiūlė alternatyvią interpretaciją. Jie kelia klausimą, ar ši reikšminga korekcija yra ne recesijos pradžios, o jos pabaigos ženklas. Pasak jų, galimas scenarijus, kad JAV ekonomika švelnioje recesijoje buvo pastaruosius keletą metų, o dabartiniai duomenys signalizuoja apie artėjančią atsigavimo fazę.

Praėjusio penktadienio duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ indeksas paaugo 1,19 proc., „S&P 500“ laikotarpį baigė paaugęs 2,63 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ padidėjo 4 proc.

„Oracle“ perspektyvas pagerino DI karštinė

Technologijų kompanijai „Oracle“ paskelbus ketvirčio rezultatus, rinkos dalyvius nustebino ambicinga prognozė: bendrovė tikisi, kad debesų kompiuterijos pajamos šiais metais išaugs net 77 proc. – iki 18 mlrd. JAV dol., o iki 2030 m. gali pasiekti 144 mlrd. JAV dol. per metus.

Šį šuolį lemia keli milijardinės vertės sandoriai su trimis stambiais klientais. Vienas jų, kaip praėjusią savaitę pranešė „The Wall Street Journal“, yra penkerių metų trukmės 300 mlrd. JAV dol. vertės susitarimas dėl debesijos paslaugų tiekimo DI bendrovei „OpenAI“.

Bendrovė nurodė, kad likę veiklos įsipareigojimai (RPO), t. y. dar nerealizuotos pajamos iš pasirašytų sutarčių, įskaitant ir „OpenAI“ sandorį, dabar siekia 455 mlrd. JAV dolerių. Tai net 359 proc. daugiau nei prieš metus, kas ir paskatino rinkos dalyvių susižavėjimą. Svarbiausia, kad „Oracle“ RPO rodikliai rodo – dirbtinio intelekto investicijų banga dar toli gražu nėra pasibaigusi, o didžiausi pinigų srautai šioje srityje dar laukia savo eilės.

Beje, šoktelėjus „Oracle“ akcijų kainai, jos įkūrėjas Larry Ellisonas trumpam buvo tapęs turtingiausiu žmogumi pasaulyje. Jo turimų bendrovės akcijų dalies vertė buvo pasiekusi 393 mlrd. JAV dol. ir 9 mlrd. JAV dol. viršijo Elono Musko turimų akcijų vertę. Tiesa, vėlesnėse prekybos sesijose „Oracle“ akcijų kainai pasikoregavus, E. Muskas vėl grįžo į pirmą turtingiausių žmonių sąrašo vietą.

Neužtikrintumo ženklai ilgalaikių obligacijų rinkoje

Istoriškai devintas metų mėnuo yra vienas sudėtingiausių ilgesnės trukmės obligacijoms. „Bloomberg“ duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį pasaulinės vyriausybių obligacijos, kurių trukmė viršija 10 metų, rugsėjį patyrė vidutiniškai apie 2 proc. nuosmukį. Šiemet situacija pasikartojo – rugsėjo 3 d. 30 m. trukmės JAV iždo obligacijų pajamingumas vėl priartėjo prie 5 proc. ribos.

Didžiausi svyravimai fiksuoti Jungtinėje Karalystėje, kur 30 m. obligacijų pajamingumas pasiekė aukščiausią lygį nuo 1998-ųjų, o rinkos dalyvių akys krypo į būsimo biudžeto galimybes užkamšyti milijardines spragas viešuosiuose finansuose.

Prancūzijos 30 m. obligacijų pajamingumas taip pat šoktelėjo iki aukščiausio lygio nuo 2008 m., didindamas spaudimą vyriausybei dėl deficito mažinimo planų. Tuo metu Japonijoje 30 m. obligacijų pajamingumas pakilo iki rekordinių aukštumų, o Vokietijoje – iki didžiausio lygio per 14 m.

Nors per pastarąsias savaites įtampa atslūgo, o obligacijų pajamingumai sumažėjo apie 20 bazinių punktų, kaip pažymi banko ING analitikai, svyravimus lemia „fiskalinių problemų derinys“ – baimė dėl didėjančio vyriausybių skolinimosi ir nesitraukiančios infliacijos.

ECB: palūkanos euro zonoje – tinkamame lygyje

Europos Centrinis Bankas (ECB) jau antrąjį posėdį iš eilės nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų palikdamas jas 2 proc. lygyje. Pasak banko atstovų, infliacijos spaudimas iš esmės suvaldytas, o euro zonos ekonomika išlieka pakankamai tvirta, nepaisant didesnių JAV tarifų.

Dauguma ECB pareigūnų mano, kad dabartinės palūkanų normos yra tinkamoje vietoje, leidžiančioje užtikrinti stabilumą susiduriant su JAV prekybos tarifų įtaka, geopolitiniais iššūkiais bei neseniai kilusiais politiniais neramumais Prancūzijoje. Euro zonos ekonomika kol kas demonstruoja atsparumą, o infliacija, nors ir šiek tiek viršija 2 proc. tikslą, yra kontroliuojama.

Atnaujintos ketvirtinės ECB prognozės rodo, kad vartotojų kainų augimas 2026 m. sieks 1,7 proc. (daugiau nei ankstesnė 1,6 proc. prognozė), o 2027 m. turėtų paspartėti iki 1,9 proc. – mažiau nei prognozuota anksčiau. Euro zonos BVP turėtų augti 1,2 proc. šiais metais ir 1 proc. 2026-aisiais.

Per paskutines dvi savaites Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas paaugo 0,6 proc., Vokietijos „DAX“ indeksas sumažėjo 1,4 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas augo 0,95 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą užbaigė pasikoregavęs apie 1 proc.

Rinkoje tikimasi naftos pertekliaus

Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja rekordinę naftos pasiūlą kitąmet po to, kai OPEC+ nusprendė toliau palaipsniui grąžinti į rinką didesnius naftos kiekius. „Brent“ kainos yra įstrigusios 65–70 JAV dol. už barelį rėžyje, o tai rodo sunkumus siekiant subalansuoti didėjančią pertekliaus riziką su nuolatiniu geopolitiniu neapibrėžtumu.

Per paskutines dvi savaites „Brent“ nafta pigo 1,7 proc. iki 66 JAV dol. už barelį, o JAV WTI – 4,42 proc., iki 62 JAV dol. už barelį. Aukso kaina per tą patį laikotarpį pakilo 4,81 proc. ir siekė 3 643 JAV dol. už unciją.