Pasaulinis obligacijų išsipardavimas – galimybė investuotojams?

Nors centriniai bankai tęsia bazinių palūkanų mažinimo ciklą, ilgesnio laikotarpio skolinimosi kaina kopia į viršų. Daugelyje šalių 30 m. obligacijų pajamingumas šturmuoja seniai matytas aukštumas. Valstybių skolinimosi kainą didinančių priežasčių – apstu. Viena vertus, tai lemia iššūkių valstybių biudžetams, tačiau ir atveria pamirštų galimybių investuotojams.

Pasaulyje stebimas obligacijų išsipardavimas, jų kaina krenta, o pajamingumas padidėja. Pavyzdžiui, per metus 10 m. skolinimosi kaina JAV padidėjo apie 0,33 proc. punkto, Vokietijos – maždaug 0,5 proc. punkto, Jungtinės Karalystės ir Japonijos – beveik 0,8 proc. punkto. 30 m. trukmės obligacijų pajamingumas išaugo 0,7-1 procentiniu punktu daugelyje didžiųjų rinkų, o JAV iždo 30 m. trukmės obligacijų pajamingumas priartėjo prie 5 proc. lygio.

Rugsėjo pradžioje blogesni nei tikėtasi JAV darbo rinkos duomenys sustiprino lūkesčius, kad mažės trumpalaikės palūkanos JAV. Tai kiek sušvelnino šiųmetį obligacijų išsipardavimą, bet pajamingumai ir toliau yra dešimtmečio aukštumose.

Kodėl kyla valstybių skolinimosi kaina?

Šis dešimtmetis itin skiriasi nuo praėjusio. Iki maždaug 2020 m. investuotojai jautė saugaus turto badą ir, nenorėdami investuoti į privačią ekonomiką, verčiau rinkosi pirkti vyriausybių obligacijas už neigiamas palūkanas. Šiuo metu kelios tendencijos skatina ilgo laikotarpio palūkanų didėjimą.

Europoje investuotojai tikisi didelės obligacijų pasiūlos iš taupymo politikos atsisakiusios Vokietijos. Prancūzijos ir JK atvejais investuotojai labiau nerimauja dėl skolos tvarumo, nes šios šalims nepavyksta susidoroti su ilgalaikiais reikšmingais biudžeto deficitais. Japonijai išsprūdus iš defliacinių spąstų, jos obligacijų pajamingai auga itin sparčiai tikintis, kad Japonijos bankas dar padidins palūkanas. Išsipardavimas Japonijos rinkoje neigiamai veikia ir kitų valstybių skolinimosi kainą, nes dažniausiai valstybės konkuruoja dėl tų pačių investuotojų pinigų.

Išsivysčiusiose šalyse centriniai bankai yra nuo politikų įsikišimo nepriklausomos institucijos. Vienas iš pagrindinių jų tikslų – suvaldyti infliaciją. Todėl atakos prieš JAV Federalinio rezervo banko nepriklausomumą verčia investuotojus abejoti, ar jis tęs nuoseklią kovą su infliacija, o obligacijų vertė itin jautriai reaguoja į infliacijos pokyčius.

Keletą pastarųjų dešimtmečių infliacija išsivysčiusiose šalyse buvo itin stabili, tad investuotojai ramiai skolino pinigus ilgam. Prekybos karų, atakų prieš centrinių bankų nepriklausomumą ir geopolitinių įtampų fone didėja infliacinių epizodų rizika, todėl investuotojai reikalauja didesnės grąžos. Infliacijos apsikeitimo sandoriai rodo, kad tikėtina infliacija ES ir JAV artimiausią dešimtmetį turėtų siekti atitinkamai 2 - 2,5 proc. Nors kol kas infliacijos lūkesčiai yra stabilūs, bet augantis neapibrėžtumas dėl pinigų politikos didina obligacijų pajamingumą.

Naujos galimybės ir poveikis akcijų rinkai

Aukštesnės palūkanos yra gera žinia konservatyviems investuotojams. Praėjusį dešimtmetį žemos palūkanos vertė dalį saugumo norinčių investuotojų išeiti iš „savo komforto zonos“ ir prisiimti daugiau rizikos nei jie norėtų.

Ilgalaikių palūkanų sugrįžimas prie istorinio vidurkio leidžia investuotojams tikėtis santykinai saugios 3–5 proc. metinės grąžos. Ilgą laiką reali išsivysčiusių valstybių leidžiamų obligacijų grąža buvo artima nuliui ar net neigiama (įvertinus infliaciją), o teigiama reali tokių obligacijų grąžą atveria naujų galimybių investuotojams.

Vis dėlto, ilgo laikotarpio obligacijų vertė itin jautri palūkanų svyravimams, pavyzdžiui, 1 proc. pajamingumo padidėjimas 30 m. obligacijai gali reikšti net 20 proc. kainos sumažėjimą. Todėl prieš investuojant į ilgo laikotarpio obligacijas reikėtų įsivertinti toleranciją kainos svyravimams ir savo investavimo horizontą.

Poveikis nepasiriboja tik obligacijų rinka. Aukštesni obligacijų pajamingumai sudaro didesnę konkurenciją akcijoms. Istoriškai aukštesnės palūkanos neigiamai veikia akcijų kainas, tad, jei pajamingumai toliau augs, aukštiems akcijų rinkos įverčiams taip pat kyla grėsmė.