„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: dailusis čiuožimas su barjerais

Pasaulio ekonomika sėkmingai įveikė pirmąjį muitų kliūčių ruožą, tačiau šie metai nebus lengvesni, o tikimybė paslysti išlieka didelė. Lietuva yra labai priklausoma nuo pasaulinių vėjų, tačiau 2026 metais jos ekonomikos augimas išliks sparčiausias regione, o tam daugiausiai įtakos turės investicijų ir vartojimo augimas. Deja, Lietuva taip pat išsiskirs ir spartesniu kainų augimu.

JAV ekonomikoje – trapi euforija

Nors JAV ekonomikos augimas praėjusias metai sulėtėjo tik neženkliai, „Swedbank“ ekonomistų vertinimu prie to daug prisidėjo didelės investicijos į DI technologijas, maskuojančios prastesnius rezultatus kituose sektoriuose.

„JAV ekonomikos augimas pernai viršijo prognozes, bet pakrapščius giliau ne viskas auksu blizga. Nedarbo lygis JAV padidėjo procentiniu punktu, naujai sukuriamų darbo vietų – mažiausiai per pastarąjį penkmetį. Būsto statybų apimtys yra nukritusios į žemiausią lygį nuo šio dešimtmečio pradžios“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad JAV centrinis bankas bazines palūkanų normas sumažins dar du kartus, tačiau vėl įsibėgėjanti infliacija galėtų apsunkinti tokius norus ir ketinimus.

„Turbūt didesnė rizika, galinti destabilizuoti JAV ekonomiką, yra ne nedarbo, o infliacijos didėjimas. Ne tik didesni importo muitai, bet ir brangesnės pramoninės žaliavos, elektronikos komponentai bei elektros energija neleis atvėsti infliacijai. Tuo metu didesnės nei tikimasi palūkanų normos galėtų neigiamai paveikti ir finansų rinkas, bei, netiesiogiai, gyventojų lūkesčius ir vartojimą. Galiausiai, kaip jau matėme šių metų pradžioje, JAV prezidento entuziazmas perdėlioti pasaulio tvarką neišblėsęs, ekonominės politikos klaidų pavojus išlieka didelis“, – pagrindines rizikas bei galimus scenarijus vardina N. Mačiulis.

Europoje – beveik renesansas

Nepaisant daugybinių iššūkių, euro zonos ekonomika išbrido iš stagnacijos, augimas ir praėjusiais, ir šiais metais viršys vieną procentą bei dar labiau paspartės 2027.

„Europa išlieka sudėtingoje padėtyje – fizinė grėsmė iš Rusijos, aštrėjanti Kinijos konkurencija, politinis spaudimas iš JAV. Vis tik sumažėjusi infliacija, auganti perkamoji galia, į rekordines žemumas nukritęs nedarbo lygis skatina gyventojų vartojimą. Greta to, matome ir investicijų renesansą – iki šiol daugiausiai mažesnėse euro zonos valstybėse, bet nuo šių metų taip pat ir Vokietijoje. Apskritai, milžiniškos Vokietijos investicijos į gynybą ir infrastruktūrą gali turėti ir platesnio mąsto teigiamos įtakos Europos pramonei ir konkurencingumui“, – teigia N. Mačiulis.

„Swedbank“ prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų normų nebemažins – jos turėtų išlikti ties 2 proc. kartele bent iki kitų metų pabaigos.

„Euro zonoje infliacija, priešingai nei JAV, nebėra problema ir artimiausiu metu nukris žemiau 2 procentų kartelės. Vis tik tai turbūt nebus pakankama priežastimi pradėti labiau skatinti euro zonos ekonomiką dar labiau mažinant palūkanas. Šį instrumentą ECB pasiliks krizinėms situacijoms“, – prognozuoja Nerijus Mačiulis.

Lietuvos ekonomika – vis dar sparčiausias augimas regione ir keli rekordai

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, praėjusiais metais Lietuvos ekonomika augo 2,5 procento, o šiemet augimas paspartės iki 3,5 proc. ir išliks sparčiausiu regione. Estijos bei Latvijos ekonomikos po ilgos stagnacijos atsigauna, augimas ten sieks apie 2,5 procento.

„Be stabilaus ir spartaus BVP augimo pernai Lietuvoje matėme ir kitų džiugių rekordų. Dirbančių asmenų skaičius pakilo į aukščiausią lygį nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportas pasiekė 10 milijardų eurų. Investicijų augimas viršijo 15 procentų ir dabar sudaro ketvirtadalį BVP – daugiausiai per beveik du dešimtmečius. Sparčiausiai augo investicijos į vertės kūrimo potencialą – transporto priemones, gamybos įrengimus, programinę įrangą, intelektinę nuosavybę, informacijos ir ryšių technologijas“, – pasiekimus vardina N. Mačiulis.​

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šios teigiamos tendencijos tęsis ir šiemet – investicijos padidės beveik dešimtadaliu, o grynoji imigracija vis dar atsvers neigiamas natūralias demografines tendencijas. Prognozuojama, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtės iki 8 proc., bet išliks gerokai spartesnis už kainų augimą, kurios šiemet padidės 3,5 procento.

„Vis tik greta visų džiuginančių tendencijų negalima ignoruoti ir ženklų, rodančių prastėjantį pramonės konkurencingumą. Sparčiai augančios darbo sąnaudos, didesni JAV importo muitai, didėjanti Kinijos konkurencija – visa tai lems daug lėtesnį pramonės augimą ateityje. Trumpuoju laikotarpiu Lietuvos ekonomika gali klestėti vien vidaus paklausos dėka, bet be eksportuojančių sektorių augimo ilgalaikis progresas yra mažai tikėtinas“, – teigia N. Mačiulis.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją.