Itin turtingų žmonių, tai yra milijonierių ir milijardierių, skaičius pasaulyje padidėja po 3-4 proc. kasmet. Tokiam skaičiaus didėjimui įtakos turi besitęsiančios palankios sąlygos ekonomikos plėtrai bei tvarus išsivysčiusių pasaulio šalių augimas. Lietuvos ekonomika taip pat nėra nuošalėje: šalies verslininkams išnaudojant palankias verslo galimybes eksporto ir vietos rinkose, solidų turtą sukaupusių gyventojų daugėja ir mūsų šalyje.
Pagrindinis sukaupto turto šaltinis Lietuvoje dažniausiai yra ilgą laiką plėtotas verslas ar sėkmingas jo pardavimas. Tiesa, turime jau keletą atvejų, kai kapitalas buvo sukauptas pelningai pardavus perspektyvius startuolius. Apie tokius atvejus ateityje turėtume išgirsti dar ne kartą. Tuo metu vyresnės kartos atstovai vis dažniau perduoda savo sukurtus verslus jaunesniajai kartai. Šis prieš dešimtmetį prasidėjęs procesas tęsis ir toliau, nes vis daugiau šalies nepriklausomybės pradžioje startavusių verslininkų nusprendžia trauktis iš aktyvios veiklos.
Pagrindinis iššūkis, kuris pastaruosius keletą metų aktualus visiems investuojantiesiems – kaip užsitikrinti pageidaujamą investicijų grąžą ir toleruotiną jų rizikos laipsnį. Žemų palūkanų aplinka Europoje užsitęsė, o JAV pokyčiai vyksta itin lėtai, todėl saugių investicinių priemonių, kurios suteiktų pakankamą grąžą, pasirinkimas yra itin ribotas. Kai kalbama apie sukaupto kapitalo išsaugojimą, šiuo metu įprasta, kad pasirinkus saugias investicijų priemones, jų grąža bus artima nuliui. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, pasirinkus vienomis saugiausių investicijų laikomas Šveicarijos obligacijas, už jas net tektų primokėti.
Plati investicijų diversifikacija − praktiškai vienintelis būdas rasti tinkamą pusiausvyrą tarp rizikos ir grąžos. Be to, dar svarbiau žvelgti į tolesnę perspektyvą – galvoti ne tik apie tai, kas laukia po 1-2 metų, o kaip situacija gali pasikeisti per ateinantį dešimtmetį. Laikantis šio požiūrio, galima naujai įvertinti prisiimamą riziką, lengviau toleruoti trumpalaikius svyravimus rinkoje ir nuspręsti dėl investicijų atsižvelgiant į jų vertę ilguoju laikotarpiu.
Būtų klaidinga manyti, kad šiuo metu rinkoje trūksta investicinių produktų. Priešingai – pasirinkimas itin platus, įsigyti ir valdyti vieno ar kito tipo investicines priemones yra tapę kur kas paprasčiau negu anksčiau. Kita vertus, finansų rinkose nuolatos atsiranda naujų pasiūlymų dėl investicijų. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus investavimo panacėja vadinti biržoje prekiaujami fondai (ETF), o šiuo metu vis daugiau girdime apie algoritmų valdomus fondus ar dirbtinio intelekto sudarytas investavimo strategijas. Galimybių, kur nukreipti investicijas, nuolatos daugėja, tad tinkamą sprendimą tenka priimti tvyrant vis didesniam informaciniam triukšmui.
Todėl didelį kapitalą valdantys klientai labiausiai nori išgirsti tai, kaip bankininkas ar investavimo specialistas jiems gali padėti rasti sprendimus, kurie apimtų kur kas daugiau už investicijų kryptis ar jų grąžą. Šiems klientams svarbiausia, kad konsultantas galėtų visapusiškai įvertinti jų situaciją, kartu padėtų apibrėžti trumpojo ir ilgojo laikotarpio tikslus ir parengtų tikslų planą, kaip juos įgyvendinti.
Kaip ir kitose finansinių paslaugų srityje, taip ir privačiojoje bankininkystėje skaitmeninių priemonių svarba auga. Klientai įvertina galimybę priimti finansinius sprendimus nuotoliniu būdu, tai yra, naudojantis interneto bankininkyste ar išmaniąja banko programėle. Bet yra ir keli dalykai, kuriems jie skiria ypatingą dėmesį.
Pirmiausia – paprastus, kasdienius ar pasikartojančius dalykus jie nori atlikti greitai ir tam skirti kuo mažiau laiko. Vadinasi, jų naudojimosi patirtis banko sprendimais turi būti itin sklandi. Antra, jiems svarbi galimybė banką pasiekti įvairiais kanalais. Nepaisant skaitmeninių technologijų įsigalėjimo, ilgalaikis asmeninis ryšys su savo privačiu bankininku vis dar yra ir išliks aktualus.
Per pastarąjį dešimtmetį pradėjusi ryškėti kartų kaitos versle tendencija atskleidė ir vieną Lietuvai būdingą niuansą – verslo perdavimo klausimas pradedamas spręsti be tinkamo pasiruošimo. Vis dėlto toks klausimas turėtų iškilti ne tada, kai jo įkūrėjui ar savininkui iki išėjimo į pensiją lieka keleri metai.
Jei verslą planuojama perduoti savo vaikams ar jaunesniems šeimos nariams, juos reikia pradėti ruošti iš anksto. Čia galima pasiremti Švedijos pavyzdžiu, kur verslas jau perduodamas trečiai ar ketvirtai kartai. Ateinančios kartos ruošimas verslui yra ilgalaikis procesas, o šeimos narių įtraukimas į jį turėtų prasidėti anksti ir vykti nuosekliai. Tam pravartu pasitelkti ekspertų iš išorės pagalbą, o privatus bankininkas gali tapti svarbiu patarėju šiuose reikaluose.