„Brent“ naftos kaina šiuo metu laikosi ties 72 JAV dolerių už barelį riba, nors Irano konflikto pike ji kainavo net 126 dolerius. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad rinkos jau paskelbė pergalę prieš energetinį šoką. Tačiau realybė Hormūzo sąsiauryje vis dar gerokai sudėtingesnė – laivų srautas dar tik pradeda atsigauti. Ar jau tikrai energetikos krizė baigėsi ir kas iš to laimėtų daugiausia?
JAV ir Irano susitarimas buvo ilgai lauktas ženklas rinkoms, tačiau situacija tebėra trapi. Tolesnės derybos vis nutrūksta dėl Izraelio, JAV ar Irano smūgių. Žalos patyrė ir komerciniai laivai. Nepaisant to, per Hormūzo sąsiaurį plaukiančių laivų skaičius nuosekliai didėja – per pastarąją savaitę jų praplaukė apie 200. Vos ketvirtis įprasto srauto, tačiau konflikto įkarštyje šis skaičius buvo artimas nuliui. Jei paliaubos laikysis, laivų srautui visiškai atsigauti gali reikėti ir pusės metų ar net daugiau. Suskystintų dujų rinkoje optimizmą kelia Kataro planai santykinai greitai atnaujinti eksportą, tačiau visiškas atsistatymas užtruks dėl padarytos žalos gamybiniams pajėgumams. Trapios paliaubos ir greito atstatymo reikalaujantis žemas atsargų lygis neleis naftai greitai grįžti prie 60 dolerių už barelį kainos. Kita vertus, dabartinės kainos yra pakankamai žemos, kad skatintų rinkų optimizmą.
Daugiausiai iš situacijos normalizacijos laimi energijos importuotojai – ypač besivystančios Azijos rinkos bei Europa. Senasis žemynas metų pradžioje buvo itin mėgstamas investuotojų, tačiau naftos krizė ir gana griežta ECB reakcija į padidėjusią infliaciją privertė Europos rinkas atsilikti. Žemesnės energijos kainos normalizuoja situaciją – gerėja tradicinės pramonės perspektyvos, didėja gyventojų perkamoji galia. ECB taip pat turės gerokai mažiau argumentų toliau didinti palūkanas. Rinkos tikisi dar vieno padidėjimo iki metų pabaigos, tačiau „vanagų“ pozicijos sparčiai silpnėja.
Sektorių lygmeniu pirmiausia sureagavo oro linijos ir transporto bendrovės. Paliaubų paskelbimo dieną „United Airlines“ akcijos kilo apie 3 proc., o „Royal Caribbean“ – daugiau nei 4 procentais. Mažesnės energijos kainos reikš ir geresnes vartojimo perspektyvas antrąjį metų pusmetį – JAV bei Europos vartotojai turės daugiau laisvų pajamų ne pirmo būtinumo prekėms, cikliški sektoriai įgaus teigiamą postūmį. Pramonės bendrovėms tai reiškia mažesnes sąnaudas ir geresnes maržas net ir be didesnio pajamų augimo. Šios tendencijos jau atsispindi mažos kapitalizacijos įmonių rezultatuose – S&P mažos kapitalizacijos indeksas birželį lenkė rinkos rezultatus net 10 procentinių punktų. Energetikos sektoriui situacija priešinga. Ne Persijos įlankoje esančios energetikos žaliavas išgaunančios kompanijos krizės metu gavo daug papildomų pajamų, tačiau neplanuoti pelnai pamažu traukiasi, o nuo paliaubų paskelbimo S&P energijos indeksas smuko 6 procentais.
Žemesnės energijos kainos suteikia daugiau manevro laisvės ir Federaliniam rezervui. Tai ypač svarbu DI investicijų bumo kontekste – tokie ciklai visada baigiasi sugriežtinus pinigų politiką, kai finansuoti papildomas investicijas tampa per brangu. Paliaubos nupirko daugiau laiko vystyti DI verslo modelius. Kita vertus, net ir be energijos kainų JAV infliacija yra per aukšta.
Taikos dividendas yra realus, bet didele dalimi jau įskaičiuotas kainose. Didžiausią poveikį pajus Europa bei mažos, cikliškos bendrovės, kurias labiau spaudė tiek aukštos energijos kainos, tiek griežtėjančios finansavimo sąlygos. Kita vertus, Europa labai ribotai dalyvauja DI grandinėse, tad Azijos ir JAV rinkos toliau dominuos. Rizikų, kad paliaubos subyrės, o energija pabrangs, tebėra daug. Jei paliaubos laikysis, „bulių“ rinka pasieks vis daugiau sektorių, tačiau energijos situacijai paaštrėjus gali susvyruoti ir rinkos numylėtinių DI akcijų pozicijos.
Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją