Ar laikas pirkti dirbtinio intelekto įmonių akcijas?

Žmonės yra dramatiški. Visuomet esame linkę tikėti, kad blogi dalykai bus blogesni, o geri – dar geresni, nei jie būna iš tikrųjų. Susižavėjimas naujais blizgučiais ir perteklinis optimizmas finansų rinkose lemia burbulus. Kai kurie burbulai, pavyzdžiui, amžiaus pradžioje sprogęs „Dot-com“, būna labai rimti. Kiti, tokie kaip memų akcijų (angl. meme stocks) burbulas, prasidėjęs po pandemijos, mažesnės reikšmės, bet per visus juos labiausiai nukenčia smulkieji investuotojai.

Dirbtinio intelekto tema, ypač po „ChatGPT“ sėkmės, turi didelį potencialą tapti nauju burbulu. Susidomėjimas ir sėkmė visais laikais domino apsišaukėlius, sukčius ir oportunistus. Šis kartas nebus kitoks.

Istorijos pamokos

Prieš daugiau nei du dešimtmečius visas pasaulis buvo sužavėtas nauja technologija – internetu. Kūrėsi vis daugiau įmonių, deklaruojančių, kad jų veikla bus susijusi su revoliucine interneto technologija. Dalis jų tikrai turėjo planus ir idėjas, kaip internetą pritaikyti savo veikloje. Kitų įkūrėjai norėjo praturtėti pasinaudodami kilusia manija.

Bijodami praleisti galimybes, investuotojai pirko bet ką, per daug negalvodami apie realų verslą, pelnus ar produktą. Interneto įmonių vertės pasiekė šimtų metų pajamas (ne pelnus, o pajamas). Mažmeniniai investuotojai skolindavosi pinigus tam, kad galėtų sudalyvauti žaidime ir greitai praturtėtų. Procesą ypač skatino tikros ir kursus parduodančių šarlatanų pramanytos sėkmės istorijos.

Kuo viskas baigėsi? Burbulas subliuško, didžioji dalis interneto įmonių bankrutavo, akcijų rinkos smuko, ištrindamos investuotojų viso gyvenimo santaupas. Smulkieji investuotojai, laiku nespėję pabėgti iš rinkos, ne tik nepraturtėjo, tačiau ir liko skolingi tiems, kurių kapitalą naudojo bevertėmis tapusių akcijų pirkimui.

Panaši situacija susiklostė po COVID-19 pandemijos. Apakinti „Tesla“ akcijų brangimu ir nespėję į šios įmonės augimo traukinį, investuotojai pradėjo ieškoti naujų elektromobilių gamintojų su dideliu potencialu. Kur yra paklausa, ten atsiras ir pasiūla. Per 2020 ir 2021 m. vidaus degimo varikliais varomų automobilių elektrifikaciją ar tiesiog naujų elektromobilių gamybą siūlančių įmonių pridygo visose akcijų biržų pakampėse. Tik spėk rinktis, į ką investuoti.

Vienas tokių pavyzdžių – „Nikola“, žadėjusi elektra varomą sunkiasvorį transportą. Nors įmonė buvo įkurta dar 2016 m., tačiau komercinė sėkmė jos nelydėjo. 2018 m. viduryje listinguotos akcijos nejudėjo iki pat 2020 m., kai investuotojai atrado šį nieko nesukūrusį stebuklą. Pajutęs pinigų skonį, „Nikola“ lyderis pradėjo elgtis tarsi E. Musk ir rinkai staiga pristatė veikiantį elektra varomą sunkvežimį. Net išleido vaizdo klipą, kuriame tas sunkvežimis važiavo keliu.

Vienintelė bėda – viskas tebuvo fikcija. Greitai pasklido gandas, kuris vėliau buvo patvirtintas, kad „Nikola“ sunkvežimis pats važiuoti nemoka. Reklaminio vaizdo klipo filmavimo metu sunkvežimio karkasas buvo paleistas riedėti nuo kalno. Jokių technologijų, išskyrus gerą montažą, įmonė nei sukūrė, nei pristatė.

Tai tik vienas, turbūt žymiausias, iš elektromobilių burbulo pavyzdžių, bet jų buvo gerokai daugiau. Kaip visuomet, norinčių ant svetimos sėkmės į dangų pakilti atsirado begalė, o už jų svajones susimokėjo patiklūs investuotojai.

Dirbtinio intelekto potencialas

Internetas tikrai tapo viena svarbiausių technologijų. Elektra tikrai iš kelių išstums vidaus degimo variklius. Dirbtinis intelektas tikrai užims vis svarbesnę vietą mūsų gyvenime. Tačiau esminis klausimas – kada tai nutiks? 

Interneto burbulo įmonės savo produktus rinkai pristatė maždaug dešimtmečiu per anksti. Automobilių rinką elektrifikuoti norintys startuoliai taip pat paskubėjo bent 5 metais. Su dirbtiniu intelektu ir jį kuriančiomis įmonėmis nutiks tas pats. Šiuo metu vienos įmonės proveržiu, jei „ChatGPT“ galima vadinti proveržiu, o ne tiesiog įmantresne „Fiverr“ versija, sužavėti investuotojai suskubs ieškoti naujų šios srities startuolių, kurių tikrai atsiras.

Tačiau greito uždarbio norinčių daugumai teks nusivilti. Finansų rinkose atėjimas į poziciją ne laiku – tiek per anksti, tiek per vėlai – yra paprasčiausia klaida. Pinigus uždirba tie, kas būna ir teisūs dėl pasirinkto investicinio objekto potencialo ir tą potencialą atranda laiku. Vienos sąlygos neužtenka –  norint užsidirbti, būtina įgyvendinti abi.

Žinoma, ypač tendencijos pradžioje, atsiras daugybė gerai uždirbusių ir savo sėkmės istorijas pasakojančių. Bet tai tebus akla sėkmė. Dienos pabaigoje, kai ateis supratimas, jog technologijai išsivystyti dar reikia labai daug laiko, pamatysime begalę neapgalvotų, pervertintų produktų ir apgavysčių. Rinka turės išsivalyti, tapti ganėtinai nuobodi ir tik po kažkiek metų dirbtinis intelektas taps stabiliai pinigus uždirbančia verslo pasaulio dalimi.

Jūs, savaime suprantama, galvojate, kad visus šiuos dalykus žinote, bet esate per protingas patekti į piktavalių spąstus. Jūs turite išskirtinius analitinius gebėjimus, puikiai suprantate rinką ir gebate atrinkti deimantus purvo duobėje. Gali taip būti. Jei dirbate viename iš didžiųjų rizikos kapitalo fondų, investuojančių į startuolius, ir turite jums dirbančią komandą, kurią sudaro dirbtinio intelekto specialistai ir finansų analitikai, dabar tikrai puikus metas ieškoti naujųjų „Google“, „Apple“ ir „Amazon“.

Bet jei esate tik smulkusis investuotojas su keliolikos tūkstančių eurų kapitalu, kuris informaciją gauna iš socialinių tinklų, tuomet nieko jums nepavyks. Jei labai pasiseks, jūsų investicijos į tai, kas atrodys kaip aukso grynuoliai, virs smėlio pilimis, o sėkmė investicijose nėra geriausia strategija.

Jei labai nori – pabandyk

Blogiausia gyvenime neišpildyti savo svajonių. Jei labai norisi, galima pabandyti „įmerkti kojas“ į besikuriančią dirbtinio intelekto ekosistemą, tik tai reikia daryti labai protingai ir atsakingai. Su nedidele kapitalo dalimi, skaidant investicijas į kuo daugiau skirtingų projektų ir nesitikint stebuklų.

Mažos alokuotos sumos, jei pasiseks investuoti į tikrai gerą projektą, gyvenimo nepakeis, bet ši tiesa veikia į abi puses. Visos gyvenimo santaupos, sudėtos į vieną projektą, dažniau veda ne prie finansinės laisvės, o pinigų praradimo, tad prisiimta rizika nebūna adekvati.

Tuo metu dalyvavimas daugybėje projektų, skiriant kiekvienam jų tiek pinigų, kiek praradus gyvenimas nesikeis, leis ir dalyvauti revoliucijoje, ir padidinti uždarbio tikimybę. Į startuolius investuojantys fondai dažnai žino, jog didžioji dalis jų investicijų nepasiseks – vienaragiais pavirs tik labai maža dalis įmonių. Būtent todėl jie sąlyginai nedidelius pinigus investuoja į galybę projektų. Tokiu atveju vos keli laimėtojai atperka visas nesėkmes ir leidžia sugeneruoti protingą grąžą ilguoju laikotarpiu.

Gudresni už geriausius industrijoje nebūsite. Todėl jūsų strategija turėtų būti būtent tokia – kuo daugiau potencialą turinčių investicinių projektų, į kuriuos investuojama nedidelė dalis kapitalo, puikiai suvokiant, kad didžioji dalis šūvių bus pro šalį ir vos keli pasirinkimai lems bendrą teigiamą finansinę grąžą.