Filmų finansai. Nieko neuždirbi, nes prekiauji aktyviai

Filmuose apie finansų rinkas herojai visuomet aktyviai prekiauja. Veiksmas vyksta greitai, atsiradusias galimybes būtina išnaudoti momentaliai, sandorį atlikti beveik visada reikia minučių bėgyje. Finansų pasaulis atrodo dinamiškas, o visi jo dalyviai tarsi nuolatos kažką perkantys ir parduodantys, ir iš to milijonus besikraunantys, spekuliantai.
Todėl daugelis įsivaizduojame, jog finansų rinkose, jei norime sėkmės ir pelno, turime nuolat pirkti ar parduoti. Negalime tiesiog sėdėti ir laukti – kiekviena minutė rinkose yra aukso vertės!

Toks mąstymas klaidingas. Realybėje finansuose dirbantys žmonės visą dieną daro kažką, kas yra susiję su finansų teise, lipdo prezentacijas ir dalyvauja susitikimuose su kolegomis ar klientais. Dalykų pirkimas ir pardavimas rinkose sudaro labai mažą dalį beveik visų finansų profesionalų darbo dienų. Net ir tie, kurie nuolat prekiauja, dažniausiai tiesiog vykdo klientų pavedimus, o ne siekia įgyvendinti savo strategijas.

Tačiau filmas apie sutarčių skaitymą, skaidrių prezentacijoms darymą ir ėjimą į susitikimus būtų nuobodus. Žymiai geriau atrodo, kai herojus, kažkam paskambinęs arba kompiuterio ekrane suvedęs nurodymus, paleidžia vykdyti pavedimus, o po kelių minučių įtemptų pokalbių apie įvairias valiutas ir finansines priemones žiūrovui praneša, jog atliko gyvenimo sandorį ir uždirbo šimtą milijonų. Tikrai labiau intriguoja.

Todėl tiek daug smulkiųjų investuotojų ateina į finansų rinkas su lūkesčiu uždirbti iš aktyvios prekybos, o, po kelių mėnesių, išeina iš su nuliu pinigų sąskaitoje. Kaip byloja senas industrijos pasakymas – naujokams galioja 90/90/90 taisyklė: devyniasdešimt procentų naujokų praranda devyniasdešimt procentų savo pinigų per pirmas devyniasdešimt dienų.

Nors akcijų rinkos ilguoju laikotarpiu, neskaičiuojant infliacijos, auga po 7–9 proc. per metus, dauguma smulkiųjų investuotojų tokia grąža pasigirti negali. Remiantis „J.P. Morgan Asset Management“ duomenimis, vidutinis investuotojas sugeneruoja vos 2,5 proc. metinę grąžą. Tad vidutinio investuotojo grąža finansų rinkose yra artimesnė ne akcijų, o indėlių grąžai.

Kokia to priežastis? Aktyvi prekyba. Taip teigia tiek tokie korifėjai kaip W. Buffet, B. Graham, P. Lynch, tiek įvairūs tyrimai. Pavyzdžiui 2000 metais publikuotas B. M. Barber ir T. Odean mokslinis straipsnis, kuriame buvo analizuoti 66465 aktyviai investuojantys namų ūkiai, vienareikšmiškai parodo, kad aktyvi prekyba lemia mažesnę investicijų grąžą.

Taip yra todėl, kad realybėje, skirtingai nei filmuose, 

1. aktyviai prekiaujant tenka sumokėti labai daug komisinių mokesčių, Dirbant rinkose, komisiniai mokesčiai ilguoju laikotarpiu yra ypatingai svarbūs – jei tik galite, rinkitės tarpininką, kuris leidžia prekiauti visai be jų (pavyzdžiui per „Swedbank“ prekiauti Baltijos biržose galima be komisiniu)
2. didžioji dalis smulkiųjų investuotojų nesupranta, kad, norint uždirbti finansų rinkose, nereikia spėlioti, kurios finansinės priemonės kaina kils, o kurios kris. 
3. smulkiesiems investuotojams labai dažnai trūksta disciplinos ir patirties.

Galima sutikti net labai sėkmingų aktyviai rinkose prekiaujančių asmenų. Tai dažniausiai bus ilgametę patirtį finansų rinkose turintys profesionalai, kurie iš šio amato dešimtmečius duoną valgo. Bet jiems tai yra darbas, o ne prisėdimas po darbo. Tikėjimas, kad patirties neturintis bei finansų rinkoms vos kelias valandas per dieną skiriantis asmuo gali nuolat uždirbti didesnę nei rinkos grąžą, yra naivus ir žalingas.

O jei grąža iš aktyvios prekybos nėra didesnė, nei siūlo indeksas, kam tada prekiauti aktyviai? Žymiai racionaliau tiesiog investuoti kiekvieną mėnesį į plačiai diversifikuotą fondą.

Pagrindinis ilgalaikio investavimo privalumas tas, kad ilguoju laikotarpiu, kol kapitalizmas gyvas, finansinio turto kainos didėja. Todėl tikimybė 20 metų iš eilės kiekvieną mėnesį investuojant po 100 eurų uždirbti keliasdešimt tūkstančių pelno yra labai aukšta. Taip tiesiog veikia mūsų ekonominė sistema.

Tuo metu nuspėti, ar akcijos kaina kils, ar kris per ateinančią minutę beveik neįmanoma. Tai patvirtina ir statistinė analizė, kuri rodo, jog kuo trumpesnis periodas, tuo vidutinis kainos pokytis per tą periodą yra artimesnis nuliui. Kas iš esmės reiškia, kad kainų pokyčių kryptį per trumpą laiką nuspėti yra tiek pat realu, kiek nuspėti, ar atsivers skaičius, ar herbas, metant monetą.
Sėkmingi aktyvūs prekiautojai tai žino, todėl niekada neužsiima spėliojimu, kur judės kaina. Aktyviai prekiaujantys profesionalai įgyvendina strategijas, kurios jiems suteikia konkretų statistinį pranašumą. Tuo metu filmų prisižiūrėję naujokai tiki, kad strategija turi teikti ne statistinį pranašumą, o padėti nuspėti, kaip keisis kaina.

Sudėjus šį klaidingą supratimą apie tai, koks yra investavimo strategijos tikslas, su populiarios medijos diegiamomis idėjomis apie aktyvią prekybą, gauname armiją patirties neturinčių investuotojų, kurie bando padaryti neįmanomą – nuolat atspėti, kaip keisis kaina. Tai kartodami šimtus ir tūkstančius kartų. Bet tai nėra prekyba, tai lošimas.

Tad didelė dalis smulkiųjų investuotojų, kurie save laiko aktyviais prekiautojais, rinkose paprasčiausiai aktyviai lošia. Chaotiškai atlikdami pirkimo ir pardavimo sandorius, kurie būna grįsti „Youtube“ išgirsta arba kažkur internete perskaityta save ekspertu vadinančio žmogaus analize.

Toks lošimas yra smagus ir įtraukiantis, tam tikrą laiką gali būti net labai pelningas. Bet anksčiau ar vėliau smagumas, kartu su sėkme, baigiasi ir lieka tik liūdna realybė. Aktyvių naujokų pinigai nukeliauja į profesionalų rankas, o pasaulis grįžta prie 90/90/90 taisyklės. Kiekvieną kartą.

Sėkmingai ir pelningai aktyviai prekiauti įmanoma. Tačiau tokia prekyba yra darbas, kurį atlieka ilgametę patirtį turintys savo srities profesionalai. Kurie nebando nuolat spėlioti, kaip keisis kaina, o vadovaujasi statistinį pranašumą tam tikrais momentais suteikiančiomis strategijomis. Leidžiančiomis valdyti tiek pelną, tiek nuostolį ir dėl to generuojančiomis teigiamą matematinę viltį ilguoju laikotarpiu.

Daugelyje filmų atvaizduojamas finansų pasaulis yra tiek pat realus, kiek „Žvaigždžių karų“ arba „Žiedų valdovo“ pasaulis. Nepasiduokite tolimų pasaulių romantikai. Absoliučiai didžiajai daliai smulkiųjų investuotojų žymiai geriau ir pelningiau periodiškai investuoti į diversifikuotą indeksą sekantį fondą, nei bandyti prekiauti aktyviai.

Trys patarimai:

1. Nebandyk nuspėti, kaip keisis kainos trumpuoju laikotarpiu. Tai neįmanoma.
2. Investuok nuosekliai, periodiškai, kuo ilgesniam laikui. Netrukdyk pinigams uždirbinėti tau pinigus.
3. Visada atsižvelk į komisinius mokesčius. Investuojant nedideles sumas, sandorio komisinis gali būti didesnis už tikėtiną metinę tos investicijos grąžą!