Ilgai ir pelningai #12: ar energijos kainų šokas taps platesne ekonomine problema?

Karas Artimuosiuose Rytuose per pastarąjį mėnesį supurtė energetikos rinką ir vėl iškėlė klausimą, kiek pasaulio ekonomika yra atspari naujam energijos kainų šokui. Nors gyventojai jau mato išaugusias degalų kainas, finansų rinkų reakcija kol kas išlieka gana santūri.

Naujame „Swedbank“ tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode investavimo strategas Vytenis Šimkus ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis aptaria, kiek žalos ekonomikai jau padarė šis konfliktas, kurios valstybės šiuo metu yra pažeidžiamiausios ir kuo dabartinė situacija skiriasi nuo 2022 metų energetikos krizės.

Europa pasirengusi geriau nei 2022-aisiais

Kaip pastebi N. Mačiulis, Europa šį kartą į sukrėtimą pasitinka geriau pasirengusi: „Per pastaruosius kelerius metus sumažėjo priklausomybė nuo pažeidžiamų energijos tiekimo krypčių, daugiau investuota į infrastruktūrą, jungtis ir atsinaujinančią energetiką. Kur kas pažeidžiamesnės šį kartą yra Pietryčių Azijos šalys.“

V. Šimkus atkreipia dėmesį, kad rinkų reakcija į dabartinį šoką kol kas išlieka nuosaiki. Nors kai kurios rizikingesnės turto klasės pasikoregavo, bendras investuotojų vertinimas tebėra gana ramus. N. Mačiulio teigimu, tai rodo, kad rinkos vis dar remiasi prielaida, jog konfliktas negali tęstis ilgai ir nebus eskaluojamas taip, kad virstų plačiu ir ilgalaikiu stagfliaciniu šoku pasaulio ekonomikai.

Pasak jo, dabartinis energijos kainų šokas Europai yra mažiau pavojingas nei 2022 metais, nors rizikų ir toliau netrūksta.

Didžiausia rizika – poveikio išplitimas

Pašnekovų teigimu, svarbiausias klausimas dabar yra ne tik energijos kainų šuolio dydis, bet ir tai, ar šis poveikis pradės plisti plačiau. „Jei brangesnė energija persiduotų į transporto, gamybos, maisto ir kitų prekių bei paslaugų kainas, neigiamas efektas ekonomikai būtų gerokai didesnis. Kol kas rinkos vis dar tikisi, kad dabartinė įtampa neužsitęs ir neperaugs į platesnį stagfliacinį šoką“, – sako N. Mačiulis.

Epizode taip pat aptariama, kad labiausiai tikėtinas tiesioginis poveikis Lietuvai šiuo metu yra susijęs su infliacija. Energetikos kainų šokas gali prisidėti prie spartesnio kainų augimo, tačiau tai dar nebūtinai reiškia ryškų ekonomikos nuosmukį.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, vertinant dabartinę situaciją, panašu, kad gali reikėti koreguoti infliacijos prognozes, tačiau ekonomikos augimo perspektyvos nebūtinai blogės taip stipriai, kaip ankstesnių krizių metu.

Centrinių bankų ir investuotojų dilema

Nemažai dėmesio epizode skiriama ir centrinių bankų sprendimams. Jei energijos kainų šokas užsitęstų, centriniams bankams tektų spręsti sudėtingą dilemą – kaip reaguoti į infliacijos riziką, nesukeliant papildomo spaudimo ekonomikai. Tuo metu investuotojams svarbiausia išlaikyti discipliną, nepasiduoti trumpalaikiam triukšmui ir nepamesti ilgalaikės perspektyvos.

Kaip pabrėžiama tinklalaidėje, neramūs laikai rinkose nebūtinai reiškia, kad verta stabdyti investavimą, tačiau jie primena, kokią svarbą turi diversifikacija, nuoseklumas ir blaivus rizikos vertinimas.

Savo patogumui įrašo galite klausytis „Spotify“ platformoje: 

Investavimas yra susijęs su rizika. Investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti, o istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Tinklalaidėje pateikiama informacija yra skirta tik informaciniais ir edukaciniais tikslais ir negali būti laikoma investavimo rekomendacija, pasiūlymu ar kvietimu pirkti ar parduoti finansines priemones.