Ilgai ir pelningai: ką verta žinoti apie pensijų fondų valdymą?

Ketvirtojoje tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ serijoje „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir „Swedbank investicijų valdymo“ fondų valdytojas Tomas Bakutis aptaria aktualiausius pensijų fondų valdymo aspektus. Kaip ir kur investuojami gyventojų kaupiami pinigai? Kokie sprendimai priimami rinkose įsivyravus neramumams? Kaip atrodo pensijų fondų rezultatai po permainingo pavasario? Tai – tik dalis klausimų, į kuriuos atsako tinklalaidės svečias.

Su laiku investicijų rizika mažėja

Pasak T. Bakučio, antros pakopos pensijų fondų valdymo koncepciją lemia gyvenimo ciklo fondai ir jų valdymo filosofija. Didesnė jaunesnių amžiaus grupių dalyvių turto dalis investuojama į rizikingesniais laikomus aktyvus: akcijas, alternatyvias investicijas (pvz., startuolius). Laikui bėgant, rizikingo turto dalis mažėja ir investuojama į santykinai saugesniais laikomus skolos vertybinius popierius.

„Kai nusprendžiame, kuri turto dalis turi būti paskirstoma tarp akcijų ir obligacijų, parenkami tinkamiausi instrumentai. Vadovaujamės pasauliniu akcijų indeksu – pagal jį investuojame ir stengiamės atspindėti jo proporcijas. Kaip aktyvūs valdytojai, investuojame į tam tikrus geografinius regionus, jei manome, kad tai atneš investuotojams didesnę grąžą, parenkame skolos instrumentus tarp vyriausybių, įmonių obligacijų“, – teigia fondų valdytojas. 
Jis priduria, kad patrauklių grąžos galimybių yra investuojant ir Baltijos šalių rinkose: „Esame vieni ryškiausių dalyvių ir vietinėse kapitalo rinkose – aktyviai dalyvaujame kaip investuotojai į privatų kapitalą, nekilnojamąjį turtą, esame įsigiję miškų, tad šioje rinkoje ilguoju laikotarpiu matome vertę“.

Ar verta keisti fondą?

Gyventojai kartais susigundo keisti fondą, pereiti į saugesnį ar rizikingesnį, dažnai nudega, prisiimdami daug rizikos, ypač tada, kai iki pensinio amžiaus jau būna likę nedaug. Kaip tai vertina finansų profesionalai? T. Bakutis prisimena 2008-tųjų pasaulinę finansų krizę ir klientų elgseną – tuomet tarp gyventojų nebuvo daug racionalių sprendimų, nes daug ką lėmė psichologinis faktorius. 

„Krentant akcijų rinkai, kartais rizikos išsigąstama, bet pensijų fondų valdytojai turi priemonių pasirinkti geriausius taktinius sprendimus. Rinkų svyravimų bijoti nereikia – geriau į juos žvelgti kaip į galimybes. Žinoma, daug ką nulemia ir investuotojų gyvenimo ciklai bei jų pasiruošimas pensijai“, – pažymi pašnekovas. 

Pasak T. Bakučio, jei savo ateitimi pradeda rūpintis jaunas žmogus, pensijų fonde jis yra santykinai sukaupęs nedidelę dalį turto, tad periodiniai mokėjimai santykinai turi didesnį svorį nei vėlesniuose kaupimo etapuose. Tada patys rinkų svyravimai suteikia galimybių turtą „įdarbinti“ didesne proporcija. Vėlesniuose etapuose, kai lėšų jau sukaupta daugiau, įsijungia turto apsaugos mechanizmas, tad investicijos būna santykinai saugesnės. 

Svyravimai ilgesniame laikotarpyje išsilygina

Gyvename permainų laikais, tad jau esame prisitaikę prie besikeičiančios finansinės aplinkos. T. Bakučio teigimu, rinkų judėjimas ir pensijų fondų rezultatų svyravimai atliepia investavimo koncepciją, pavyzdžiui, jaunesniems pensijų fondų dalyviams, kurių turtas investuojamas rizikingiau, pensijų fondų vertės sumažėjimas šiais metais viršijo 10 proc. O tiems, kuriems nedaug liko iki pensinio amžiaus, toks svyravimas siekia tik 2–3 proc.

„Kaip aktyvūs valdytojai matėme ženklų, kad rinkose galimi svyravimai, tad kaupėme grynųjų pinigų dalį arba buvome ją nukreipę į santykinai mažiau svyruojančias investicijas. Rinkų kritimą išnaudojome įsigydami vertybinių popierių pigesnėmis kainomis. 

Pensijų fondų rezultatams daugiausia įtakos turi JAV dolerio ir euro santykio svyravimai. Nuo pat 2008-ųjų ši tendencija buvo palanki: JAV doleris nuolat stiprėjo euro atžvilgiu. Šiais metais atsirado ženklų, kad tendencija gali keistis. Tai lemia ir geopolitiniai įvykiai, ir dabartinis JAV politikos neapibrėžtumas. Tačiau rizikas kruopščiai vertiname, turime įvairių priemonių, paskutiniu metu didelę lėšų dalį atitraukiame į Europos regioną“, – sako fondų valdytojas.  

Jis primena, kad kaupimas pensijai užtruka daugiau nei tris dešimtis metų, tad esmė – rezultatas per ilgą, o ne per trumpą laikotarpį. „Ilguoju laikotarpiu „Swedbank“ rezultatai yra konkurencingi, buvo metų, kai mes lenkėme kitus rinkos dalyvius. Tad mūsų strategija investuoti į tvarumo principų besilaikančias įmones, kurioms svarbi aplinkosauga ir jų darbuotojų gerovė, pasiteisino. 

Norintiems investuoti savarankiškai ekspertas pataria antroje ar trečioje pakopoje pensijai sukauptą turtą  laikyti savo investicijų portfelio dalimi. 

„Nors pensijų fondai specializuoti, jie kaupiami vienam tikslui: kad žmogus turėtų pajamų prisidurti prie senatvės pensijos.Tuo pačiu jie leidžia tiems, kurie turi galimybę investuoti, jaustis ramiau ir nebijoti koncentruotis į savo investicinius sprendimus. Tai atveria papildomų galimybių vartotojams oriai pasitikti ilgiausias gyvenimo atostogas“, – teigia T. Bakutis.

Savo patogumui įrašo galite klausytis audio formatu „Spotify“ platformoje:

Ankstesnes serijas ir visą tinkalaidės video grojaraštį rasite čia.

Investavimas yra susijęs su rizika ir investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Mokesčiai, komisinis atlyginimas ir kiti mokėjimai taip pat gali turėti įtakos rezultatams.

Informacija tinklalaidėje pateikta edukacijos tikslais ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti / parduoti konkrečias finansines priemones.