Ilgai ir pelningai: kaupimas II pakopoje – ar tikrai „pats galiu geriau“?

Artėjant 2026-iesiems dažnas mąsto, ar verta likti II pakopoje, gal pasitraukti ar investuoti savarankiškai? Devintajame „Swedbank“ tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir investuotojas, finansų ekonomistas, fondų valdytojas ir edukatorius investavimo klausimais Tautvydas Marčiulaitis kalbasi bene karščiausia tema – kaip po Naujųjų elgtis kaupiantiesiems II pakopos pensijų fonduose: likti, trauktis, o gal bandyti investuoti patiems. 

„Galiu geriau“: ar tikrai? 

Pasak T. Marčiulaičio, visi skaičiai rodo, kad, žvelgiant tik objektyviai finansiškai, vidutiniam žmogui dažniausiai verta pasilikti II pakopoje. Norint savarankiškai sukaupti tiek pat, kiek II pakopoje, reikėtų nuosekliai uždirbti maždaug 4–5 proc. punktais didesnę metinę grąžą nei pensijų fondai, tą padaryti daugumai mažmeninių investuotojų tiesiog nėra realu. Tai lemia ir II pakopai taikomos valstybės paskatos bei mokestiniai ypatumai.

Žinoma, yra situacijų, kai atsiimti dalį sukauptų lėšų gali būti prasminga – pavyzdžiui, kai žmogus turi daug trumpalaikių įsipareigojimų ir realių finansinių sunkumų. Tačiau investuotojas pabrėžia, kad tokiais atvejais tai yra tiesiog „simbolinis pleistras didelei žaizdai“: jei nepasikeičia finansų valdymo įpročiai ir neatsiranda aiškus planas, kaip ateityje nebegrįžti į tą pačią situaciją, ilgalaikės finansinės problemos neišsisprendžia. Panašus argumentas galioja ir tiems, kurie sakosi norintys daugiau lankstumo ir likvidumo – be ilgalaikio plano, ką daryti su pinigais, likvidumas gali tik pakišti koją bendriems rezultatams. 

O kaip dėl ne taip ir retai pasitaikančio argumento, jog verta lėšas atsiimti ir pamėginti investuoti savarankiškai, esą grąža būsianti dar didesnė? Remiantis tiek statistika, tiek praktika, T. Marčiulaičio teigimu, didžioji dalis mažmeninių investuotojų ilguoju laikotarpiu atsilieka nuo rinkų, o vienetai, kuriems pavyksta aplenkti rinkos grąžą, paprastai turi verslą arba labai specifinių kompetencijų bei geba toleruoti ženkliai didesnę riziką. Tačiau tikėtis, kad iš esmės darant tą patį, ką daro ir pensijų fondai, grąža kažkodėl bus didesnė, pagrindo nėra. 

Svarbiausia – įsivertinti asmeninę situaciją ir neskubėti 

Dalis gyventojų antros pakopos pensijų fondų atžvilgiu laikosi itin skeptiško požiūrio – ne tik patys ketina iš jų pasitraukti, bet dar ir aktyviai skatina tai daryti kitus. Pasak eksperto, dažniausiai tai lemia anksčiau patirtas nusivylimas ir nepateisinti lūkesčiai, ypač jei kaupti pradėta vėlai, nepalankiu laikotarpiu buvo pasirinkti konservatyvūs fondai ar ne laiku priimti skuboti pakeitimai. T. Marčiulaičio teigimu, girdint skeptiškas kalbas ir raginimus, pirmiausia reiktų ne veltis į ginčus, o įsivertinti savo situaciją: pasižiūrėti asmeninius pensijų fondų išrašus ir įvertinti realią individualią grąžą. Dažnu atveju rezultatai bus neblogi, ypač jei pradėjote kaupti anksti. 

Abiejų pašnekovų teigimu, labai svarbu nepasiduoti bendram skubėjimui ir nepamišti, kad sprendimas dėl antros pakopos neturėtų būti priimtas impulsyviai ar vedamas vadinamojo FOMO (angl. fear of missing out) jausmo. Antroji pakopa sukurta ilgalaikiam kaupimui, todėl ir sprendimas dėl jos turėtų būti ilgalaikis, o ne impulsyvus. Išbandykite skaičiuokles, pasitarkite su specialistais ir įvertinkite, ką jūsų pasirinkimas reikš po 20–30 metų. 

Aktualios informacijos apie II pakopos pensijų sistemos pokyčius bei skaičiuoklę rasti galite čia: https://blog.swedbank.lt/pensijos-reforma

Savo patogumui įrašo galite klausytis „Spotify“ platformoje: 

Investavimas yra susijęs su rizika ir investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Informacija tinklalaidėje pateikta edukacijos tikslais ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti/parduoti konkrečias finansines priemones.