Įmonių leidžiamos obligacijos: kaip rasti tinkamą grąžos ir rizikos balansą?

Dėl žemų bazinių palūkanų normų per praėjusį dešimtmetį investuotojų primirštos obligacijos šiuo metu išgyvena atgimimo etapą. Jų pajamingumai yra išaugę ir priartėję prie istorinio vidurkio, vis dažniau šią priemonę lėšoms pritraukti pasirenka ir verslas. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus itin padaugėjo įvairių Baltijos šalyse veikiančių įmonių obligacijų platinimų.

Obligacijos tradiciškai vertinamos kaip įprastai mažo rizikingumo investicinė priemonė. Pasak „Swedbank“ vyresniojo finansų produktų pardavimo specialisto Rolando Rodzio, obligacijų rizikos lygiai gali reikšmingai skirtis ir tai reiškia, kad rinkdamiesi vieno emitento obligacijas galite susidurti su kur kas didesne rizika prarasti dalį ar visus investuotus pinigus negu kito emitento. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis obligacijas ir kokius su rizika susijusius aspektus įvertinti?

Namų darbai prasideda nuo rizikos įvertinimo

Perkant obligacijas, visų pirma, reikėtų pradėti nuo namų darbų: įvertinti reitingą, kuris bus nurodytas obligacijų prospekte. Šiame dokumente galima rasti visus pagrindinius duomenis, kokiomis sąlygomis platinamos obligacijos, pavyzdžiui, jų nominalią vertę, kupono dydį (palūkanas), jo išmokėjimo reguliarumą, obligacijų išpirkimo datą ir panašiai.

Investicinėmis laikomis AAA, AA, A ir BBB rizikos reitingą turinčios obligacijos, o BB ir blogesnį reitingą turinčios – jau spekuliacinio lygio obligacijos. Jei įmonės išleistos obligacijos neturi reitingo, didesnį rizikingumą signalizuoja prasti finansiniai duomenys ir užstato nebuvimas.

„Kuo blogesnis obligacijų rizikos reitingas, tuo yra didesnė tikimybė, kad emitentas nesugebės tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų – laiku mokėti palūkanų ar išpirkti obligacijų“, – pastebi R. Rodzis.

Apskritai, obligacijų turto klasei yra būdinga mažesnė rizika palyginti su akcijų turto klase, tačiau tai nereiškia, kad jos visai nėra. Svarstant įsigyti įmonių obligacijų reikia įvertinti, ar per skolinimo laikotarpį įmonė nepatirs bankroto (kai kuriais atvejais obligacijos gali tapti viena paskutiniųjų alternatyvų pasiskolinti, kas jau savaime indikuoja tam tikrus finansinius sunkumus).

Atidžiai vertinti emitentus vietos rinkoje

Ypač atidžiai reikėtų vertinti mažų vietinėje rinkoje obligacijas nusprendusių išleisti bendrovių pasiūlymus. „Dažniausiai obligacijos rizikingumą parodo obligacijos arba jos emitento reitingas, tačiau problematiška tai, kad dauguma obligacijų, ypatingai tos, kurios leidžiamos mažomis emisijomis Lietuvoje, nėra reitinguojamos, nes tai nemažai kainuoja, tad investuotojai patys turi pasidomėti ir įvertinti, į ką investuoja“, – pastebi R. Rodzis.

Tiesa, nors vyriausybių obligacijos kartais laikomos saugesnėmis nei įmonių, nes valstybės bankroto tikimybė yra kur kas mažiau tikėtina, pasaulyje yra pasitaikę visko ir vien šiuo parametru taip pat nereikėtų pasikliauti.

„Įsitikinimas, kad įmonės obligacijos –  rizikingos, o valstybės – saugios, yra mitas, nes obligacijos rizikingumas priklauso nuo emitento rizikingumo. Net ir išsivysčiusiame pasaulyje, Europos Sąjungoje, nėra absoliučiai saugu investuoti į obligacijas. To pavyzdys yra 2010 m. dėl skolos krizės žlugusi Graikijos obligacijų rinka“, – primena R. Rodzis.

Aukšto pajamingumo priežastys

Gyventojai gali investuoti į obligacijas, kad diversifikuotų savo investicijų portfelį, ypač tais atvejais, kai didžiąją jo dalį sudaro akcijos ar į akcijas investuojantys fondai. Šie skolos vertybiniai popieriai numato santykinai nedidelę ir fiksuotą grąžą, bet investuotojų akį gali patraukti aukštesnio už vidutinį pajamingumo obligacijos.

Tokiu atveju reikia įvertinti, kodėl valstybė ar įmonė skolinasi už brangiai, nes priežasčių gali būti daug – prasta ekonominė padėtis, apribota galimybė skolintis iš bankų, aukštas skolos lygis, užstato nebuvimas.

„Vienareikšmiškai pasakyti, koks pajamingumas yra saugus, o koks ne, negalima, nes pajamingumą lemia ne vien emitento duomenys, bet ir centrinių bankų palūkanos. Jeigu jos labai aukštos, normalu, kad ir įmonės ar valstybės leis obligacijas su aukštomis palūkanomis, nes pinigų kainos lygis šalyje bus pakilęs ir tai atsispindės pajamingumuose“, – sako „Swedbank“ atstovas.

Antrinėje rinkoje galima rasti obligacijų, kurios dėmesį patraukia dėl itin žemos kainos, pavyzdžiui, pastaruoju metu vos už dešimtadalį nominalios vertės buvo galima įsigyti restruktūrizaciją pradėjusios vienos Lietuvoje žinomos logistikos ir transporto bendrovės obligacijų. „Sėkmingos restruktūrizacijos atveju investuotojai gali tikėtis didelės grąžos, tačiau tai jau yra ne investavimas, o labiau lošimas“, – situaciją vertina R. Rodzis.

Vis dėlto obligacijų emitento restruktūrizavimo proceso pradžia dar nereiškia, kad visos investicijos į tokias obligacijas gali būti prarastos: čia itin svarbu kreditoriams laiku pateikti savo reikalavimus. Lietuvoje kredito reikalavimams pateikti taikomas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo.

„Teoriškai įmonės restruktūrizavimo metu gali būti atgautos visos investicijos, tačiau taip pat gali būti prarasta dalis, ar net visa investuota suma. Todėl itin svarbu kiekvieną įmonės restruktūrizavimo procesą vertinti individualiai ir obligacijų savininkams aktyviai ginti savo teises visos šios procedūros stadijose“, – pažymi „Swedbank“ atstovas.

Individualus rizikos laipsnio pasirinkimas

„Swedbank“ duomenys rodo, kad į obligacijas ir kitas fiksuoto pajamingumo priemones yra investavę apie trečdalis vertybinių popierių turinčių banko klientų, o vidutiniškai jų vertė viename portfelyje sudaro kiek daugiau nei 6 tūkst. eurų. Daugiausiai į obligacijas yra investavę 56–75 metų amžiaus gyventojai, šioje amžiaus grupėje investicijos į obligacijas vidutiniškai siekia apie 19 tūkst. eurų.

„Tokia tendencija iš esmės atitinka taisyklę, kad obligacijų dalis investiciniame portfelyje turi augti su amžiumi, tačiau vėlgi, obligacijos obligacijoms nelygu. Prieš pradedant investuoti reikia išsiaiškinti, kokiu tikslu investuoji į vieną ar kitą finansinę priemonę – ar siekiant taupyti, ar įdarbinti laisvas lėšas, o gal tai lėšos, kurias išvis būtų nebaisu prarasti, tikintis didelės grąžos“, – sako R. Rodzis.

Įsivertinus savo rizikos toleranciją, jei norima investuoti saugiai, galimas pasirinkimas būtų tokių šalių kaip Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos bei kitų aukštą reitingą turinčių emitentų obligacijos. Žinoma, šios obligacijos siūlys santykinai mažesnę grąžą.  Su aukštesne rizikos tolerancija galima investuoti į investicinio reitingo įmonių obligacijas, o turint pakankamai lėšų ir nesibaiminant susidurti su tam tikro dydžio iš anksto apsibrėžtu nuostoliu, galima išbandyti ir vieną ar kitą aukšto pajamingumo obligaciją.

„Svarbiausias dalykas investuojant į obligaciją – žiūrėti ne tik į pajamingumą, tačiau ir įsivertinti visas rizikas. Būtina susipažinti su obligacijų prospektu, persiskaityti visas sąlygas, įsivertinti obligacijos arba emitento reitingą, įsivertinti net ir geopolitinės situacijos keliamą riziką, ir tik tuomet priimti sprendimą investuoti“, – pažymi „Swedbank“ atstovas.

Investuoti į atskirų emitentų išleistas obligacijas gali atbaidyti santykinai didelė vienos investicijos suma, kuri paprastai prasideda nuo 1 tūkst. eurų. Gera žinia ta, kad investuoti į šią turto klasę galima ne tik tiesiogiai perkant vyriausybių ar bendrovių išleistų obligacijų, bet ir įsigyjant investicinių obligacijų fondų.

Pavyzdžiui, į investicinio reitingo bendrovių obligacijų fondus „Swedbank Robur Corporate Bond Nordic“, „Swedbank Robur Bond Europe“ arba „Swedbank Robur Corporate Bond Europe High Yield“ galima investuoti vos nuo 1 euro. Įsigijus tokio fondo vienetų iš karto įgyjama diversifikuoto obligacijų portfelio dalis, kas gerokai sumažina tokios investicijos riziką.

Čia pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti / parduoti konkrečias finansines priemones. „Swedbank“, AB, nevertino, ar šios nurodytos finansinės priemonės Jums tinka.  Investavimas yra susijęs su rizika. Investicijų vertė investavimo laikotarpiu gali ir mažėti, ir didėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje.