Kas kelia akcijų indeksus į naujas aukštumas?

Hormūzo sąsiauris uždarytas laivybai jau daugiau nei du mėnesius, naftos kainos užsispyrusiai laikosi virš 100 dolerių ir greitų išeičių atstatyti energetikos pasiūlą nėra. Nepaisant to, daugelis akcijų indeksų nuo balandžio pradžios ne tik kad kompensavo visus praradimus, bet pasiekė naujas aukštumas. Ar investuotojai į akcijas visai neracionalūs, ar vis tik tokia kilimui yra pagrindo?

Prasidėjus karui artimuosiuose rytuose daugelis rinkų išsipardavė 10 proc. ir daugiau. Labiau išsipardavė tos šalys, kurios importuoja daugiau energijos. Balandį, paskelbus apie paliaubas, nuotaikos iškart apsivertė – tikimybė kad konfliktas plėsis sumažėjo, o šansai kad FED didins palūkanas sunyko. Pasitraukus dviem didelėms rizikoms, optimizmas grįžo su trenksmu. JAV S&P 500 indeksas nuo metų pradžios kilo 8 proc., technologijų indeksas NASDAQ net 12 proc., Europos STOXX 600 augo beveik 3 proc.

Itin stipriai atrodo ir Azijos indeksai, kuriuose gausu dirbtinio intelekto tiekimo grandinėse dalyvaujančių įmonių. Japonijos birža brango ketvirtadaliu, Taivano daugiau nei 40 proc., o Pietų Korėjos – net 86 proc.

Akcijos kyla, nes rekordiškai auga pelnai

Įprastai optimizmas rinkoje ir spartus akcijų augimas reiškia, jog investuotojai moka didesnę kainą už įmonių ateities pelnus, bet ne šįkart. S&P 500 indeksui priklausančių įmonių pelnai per metus augo daugiau 13 proc. ir tikimasi, kad tokį tempą išlaikys visus metus. Akcijų kainų ir pelno santykis gerėja, tad kainas į viršų tempia geresni įmonių rezultatai, o ne tik optimizmas dėl ateities.

Tačiau ne viskas taip gerai, kaip atrodo. Didžioji dalis pelno augimo koncentruota technologijų įmonių rezultatuose – „Alphabet“, „Amazon“, „Nvidia“ bei naujose DI investicijų bumo lyderėse „Micron“, „Sandisk“, „Intel“. Didžiulės investicijos į dirbtinį intelektą yra pagrindinė rekordinių pelnų priežastis. Be dirbtinio intelekto bumo akcijų rinkos atrodytų daug kukliau. Panaši situacija ir Azijoje. š besivystančių šalių indeksų pašalinus „Samsung“, , TSMC ir „SK Hynix“ kompanijas, kurios gamina lustus duomenų centrų plėtrai, besivystančių akcijų indeksai per metus praktiškai nebūtų paaugę.

Tačiau tai, kas vyksta rinkoje, euforija pavadinti sunku. Rinka gan atsargiai vertina išlaidaujančias ir duomenų centrus statybas finansuojančias technologijų milžines – pusė nuostabiojo septyneto įmonių smuko lyginant su metų pradžia. Šiandien laimi tos kompanijos, kurios demonstruoja didelę paklausą ir augančius pinigų srautus.

Euforijos fazę dar galime pasiekti artėjant „SpaceX“, „Open AI“ ir „Anthropic“ pirminiams akcijų siūlymams, tačiau šiandien dominuoja kompanijos, parduodančios „kastuvus aukso karštinės metu“.

Rizikų minų laukas

Akcijų rinkos kyla dėl geros ir tvarios priežasties – objektyviai itin gerų finansinių rodiklių, tačiau situacija išlieka gana trapi. Gerus rezultatus rodo gana siauras ratas įmonių, vienaip ar kitaip dalyvaujančių dirbtinio intelekto tiekimo grandinėse. Sulėtėjus investicijoms į DI plėtrą, pelnai išgaruotų ir akcijų rinka tai pajustų skaudžiai.

Rimta rizika išlieka ir infliacija. Net iki karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose buvo nuogąstavimų, kad didelis biudžeto deficitas gali perkaitinti JAV ekonomiką. Pridėjus aukštesnes energijos kainas, infliacijos paveikslas tampa komplikuotas. Lūkesčių, kad FED mažins palūkanas nebėra, o pinigų kaina kapitalo rinkose slenka aukštyn. Nors kol kas rinkos ir ramios, situacija energijos rinkose dar gali smarkiai pablogėti, nes pasaulio atsargos, kurios iki šiol amortizavo šoką, senka, tad naftos kainos šuolių ateityje dar galima laukti.  

Nors akcijoms nedidelė infliacija yra net palanki, tačiau kai ji lemia blogėjančias finansavimo sąlygas, dažniausiai seka kainų korekcijos. Auganti skolos kaina gali paveikti ir investicijų į duomenų centrus planus. Tie laikai, kai technologijų milžinės finansavo investicijas iš savo pajamų – jau praeityje, tad, jei skolos kainos metų eigoje toliau augs, tai gali išprovokuoti investicinio bumo pabaigą.

Kita vertus, yra ir galimybių. Jei pavyktų rasti ir įgyvendinti pozityvų sprendimą dėl Hormūzo sąsiaurio, indeksų augimas galėtų tapti platesnio masto. Tai ypač padėtų industriniams sektoriams, vartotojų prekių gamintojams. Santykinai daugiau išloštų ir Europos akcijos, kurių rezultatai šiemet atsilieka dėl didesnio jautrumo energijos kainoms.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją