Keturios svarbiausios 2022 rinkų temos

Metams einant į pabaigą visi ruošiame planus kitiems. Rašomės pažadus sau, dėliojame biudžetus, planuojame atostogas. Racionalūs investuotojai mėgsta pagalvoti ir apie tai, kokios temos bus aktualios per ateinančius dvylika mėnesių. Idant galėtų nepražiopsoti galimybių bei potencialių rizikų šaltinių. Tad apžvelkime keturias kitais metais, tikėtina, itin svarbias finansų rinkų temas.

Žalioji banga

Vis svarbesne tema finansų pasaulyje tampa tvarumas. Dar prieš kelis metus apie atsinaujinančią energetiką, paliekamą taršos pėdsaką ar tvarų investavimą aktyviai galvojo tik progresyvi mažuma. Tačiau šiandien tvarumas jau tampa aktualus daugumai.

Kitais metais žalioji banga tikrai neatsitrauks. Motyvacija įmonėms, investuotojams ir net pavieniams namų ūkiams eiti tvarumo keliu tik augs. O tvarių investicijų sąvoka gulsis į vis didesnės dalies institucinių investuotojų investavimo politikas.

Pirmiausia tai reiškia, jog tvarūs ir žali verslai investuotojams bus vis įdomesni už į savo įtaką aplinkai daug dėmesio nekreipiančius. Žinoma, pasaulis per naktį neišparduos visų taršių įmonių akcijų. Tačiau nuo tvarumo tendencijų atsiliekantiems pritraukti finansavimo taps vis sudėtingiau – tiek dėl reguliacijos (įstatymų), tiek dėl investuotojų preferencijų pokyčių.

Taip pat galime tikėtis labai sparčiai besivystančios tvarumo ekosistemos. Kaip per pastarąjį penkmetį pasaulį užkariavo fintech startuoliai, taip per ateinančius kelis metus galime tikėtis energytech rinkos vystymosi.

Tvarumas reikalauja ne tik kiekvieno iš mūsų elgesio pokyčių, tačiau ir technologinių sprendimų, visiškai naujos infrastruktūros. Šiems tikslams įgyvendinti tiek valstybės, tiek privatūs investuotojai skirs šimtus milijardų. Tad sprogstantis augimas šiame sektoriuje užprogramuotas.

Tiksliai pasakyti, kokios įmonės investuotojams generuos didžiausią grąžą, neįmanoma. Bet, kaip ir per kiekvieną aukso karštinę, verta pagalvoti ne apie aukso ieškotojų, o kastuvų pardavėjų akcijas. Pirmiausia dėl to, kad aukso ieškantys susiduria su didžiausia rizika. O antra, nes aukso ieškotojus skuba pirkti visi. Tuo metu apie kastuvų pardavėjus pagalvojama po laiko.

Taip pat investuotojai turėtų ramiai peržiūrėti savo krepšelius ir įvertinti, ar tikrai juose dar liko vietos apie aplinką bei planetos ateitį negalvojančioms įmonėms. Nors jos per kitus metus niekur nedings, strategine prasme šios pozicijos sietinos su vis didesne rizika.

Kripto žetonų rinkos

Kripto žetonų rinkos vieniems tapo panacėja ir turto šaltiniu, kitiems išlieka šlykščiu keiksmažodžiu. Žymiausio pasaulio investuotojo W. Buffet pagrindinis bendražygis Ch. Munger prieš mėnesį teigė, kad pasaulis būtų geresne vieta, jei jame kriptovaliutų nebūtų. Tačiau reikia pažymėti, kad Ch. Munger per savo karjerą panašiai yra kalbėjęs ir apie investicinės bankininkystės atstovus, išvestines finansines priemones.

Daug pasaulyje yra dalykų, kurie tiesioginės vertės visuomenei nekuria ir neaišku ar kada nors kurs. Nepaisant to, tie dalykai egzistuoja ir generuoja grąžą juos išmanantiems.

Kadangi į kripto rinkas ateina vis daugiau pinigų, o ypač iš smulkiųjų investuotojų bei alternatyvių teorijų šalininkų (pavyzdžiui tų, kurie tiki, kad dabartinė finansų sistema pasmerkta žlugti), paskui juos ten lenda ir instituciniai investuotojai.

Bendrai per 2021 metus kripto rinkos tapo alternatyvia finansine turto klase. Kurioje žaidžia ne tik technologijas išmanantis ir finansų sistemos kracho bijantis jaunimas, tačiau ir dideli fondai, milijardinės įmonės. Pagrindo manyti, kad susidomėjimas rinka staigiai mažės, nėra. Nebent valstybės pradės drausti naudotis kripto žetonais.

Tačiau toks scenarijus kol kas galėtų būti grindžiamas nebent pinigų plovimo prevencija arba pertekliniu energijos suvartojimu. Pirmoji problema kripto rinkoje sprendžiama jau keli metai, dėl ko situacija ženkliai pagerėjusi. Tuo metu antroji problema sprendžiama vis aktyviau ir, tikėtina, bus gerokai mažesnė jau kitų metų viduryje.

Skubėti pirkti kripto žetonų nereikia. Dar daug laiko turi praeiti ir daug dalykų nutikti iki ši rinka taps normalia rinka (jei tokia kada nors taps). Kaip bebūtų, bent iš tolo stebėti kripto pasaulio vystymąsi verta. Nes atmesti scenarijų, kuriame po 5 metų investicijų ir gerovės valdytojai standartiškai siūlys investuotojams 5–10 proc. nukreipti į kripto aktyvus, būtų neatsakingai naivu.

Monetarinės politikos pokyčiai

Grįžtant į realų pasaulį, šiais metais itin aktuali infliacijos tema privertė centrinius bankus vis aktyviau kalbėti apie monetarinės politikos griežtinimą. Nors beveik garantuotai infliacija kitais metais mažės, pasaulio ekonomikos augimo tempas vers centrinius bankus prisukti pigių pinigų kranelius.

Europos centrinis bankas, tikėtina, mažins obligacijų supirkimo programas, tačiau palūkanų normų nelies. Toks yra tiek daugumos analitikų, tiek paties centrinio banko bazinis scenarijus. Labai optimistiniu atveju palūkanų normų minimalų didėjimą Europoje galime pamatyti nebent 2023 metais.

Tuo metu JAV centrinis bankas palūkanas pradės kelti jau 2022 metais. Jei nedarbas mažės, o ekonomikos augimo tempo nesumažins išoriniai faktoriai (pavyzdžiui Kinijos NT sektoriaus problemos),  JAV centrinis bankas per kitus metus palūkanas didins 3 kartus – viso 0,75 proc. Tad finansų rinkų dalyviai apie griežtėjančią monetarinę politiką per kitus metus diskutuos daug.

Jau 2021m. pabaigoje galimai brangsiantys pinigai vedė į agresyvaus augimo technologijų įmonių akcijų išsipardavimą. Silpnesnius balansus turinčios įmonės, kurių spartus vystymasis paremtas pigiu finansavimu, rudens pabaigoje buvo išparduotos bijant, jog jų augimo potencialas griežtesnės monetarinės politikos aplinkoje nebus toks didelis.

Jei investuotojų lūkesčiai ir sentimentas nesikeis, galimai pradėsime judėti atgal prie vertės investavimo. Per pastarąjį dešimtmetį augimo akcijų grąžos ženkliai lenkė vertės akcijų generuojamas grąžas – daugiausia dėl palankios makroekonominės aplinkos ir monetarinės politikos. Tačiau jei finansų rinkų dalyviai įtikės, kad pereiname į ilgalaikį monetarinės politikos griežtinimo ciklą, tendencijos gali keistis, o vertės akcijų populiarumas grįš.

Juo labiau, istoriškai vertės (didelės, nuobodžios, lėtai augančios ir stabilų pelną generuojančios įmonės) ir augimo (naujų technologijų, pelnų neuždirbančios, tačiau labai sparčiai augančios įmonės) akcijų grąžos yra cikliškos. Tam tikrą laikotarpį sparčiau auga vienos, o sekantį laikotarpį kitos akcijos. Kartais tie laikotarpiai gali trukti ir dešimtmečius, kaip nutiko po 2008/09 finansų krizės.

Naujos krizės paieškos

Galiausiai bus aktuali ir amžinoji tema – ar jau ateis nauja krizė? Nėra metų ar mėnesio, kuomet investuotojai ir medijos nekalbėtų apie tai, kad jau tuoj, dėl ABC priežasčių, turėtų kilti nauja finansų krizė. Kuri būtinai bus baisesnė už visas iki tol buvusias.

Kadangi finansų krizės (30 proc. ir didesni kritimai akcijų rinkoje) vyksta maždaug kas aštuonis metus, krizės pranašai beveik visuomet būna neteisūs. Tačiau jei kuris viešai pataiko laiką ir sugeba nuspėti bent apytikres naujosios krizės priežastis – amžina šlovė tokiam pranašui garantuota. Būtent todėl pranašauti krizes yra toks mėgstamas užsiėmimas.

Bet ilgalaikiam investuotojui trumpalaikės krizės neturi rūpėti. Rinkos kartais kyla, kartais krenta. Taip buvo ir bus visada. Galime būti užtikrinti, jog ateityje stebėsime 30–50 proc. ar net didesnius kritimus. Tačiau taip pat galime su itin aukšta tikimybe teigti, kad ilguoju laikotarpiu rinkos vidutiniškai augs: taip fundamentaliai veikia kapitalizmas.

Per pastaruosius 40 metų žmogus, pirkęs JAV akcijas lygiai 12 mėnesių laikotarpiui, būtų grąžą sugeneravęs maždaug 75 proc. laiko. Tačiau per 180 mėnesių išlaikymo laikotarpį visuomet būtų buvusi sugeneruota tik teigiama grąža. Panašius tyrimus yra atlikusi ne viena finansų institucija ir jų visų išvada paprasta – istoriškai, jei plačiai diversifikuotą akcijų krepšelį perki ir laikai 15–20 metų, nuostolio niekada nebūtum patyręs.

Tad linkėčiau mažiau pergyventi dėl trumpalaikių svyravimų ir prisiminti ilgalaikius tikslus. Periodiškai, nuosekliai investuojant per ilgą laikotarpį uždirbti neigiamą grąžą nėra lengva. Žymiai didesnė tikimybė uždirbti vidutinę rinkos grąžą, kuri, akcijų rinkose, siekia 8–10 proc., priklausomai nuo pasirinktos geografijos.